Stasys Sabonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + foto
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
| vikiteka=
}}
'''Stasys Sabonis''' (g. [[1925]]  m. [[gegužės 24]] d. [[Aleniškės]]e, [[Trakų apskritis|Trakų apskrityje]]   m. [[2006]]  m. [[gegužės 17]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  – užsienio grožinės literatūros vertėjas, knygų leidybos redaktorius, [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys.
 
== Biografija ==
 
Baigęs [[Vievis|Vievio]] pradžios mokyklą, [[1940]]–[[1944]]  m. mokėsi [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių gimnazijoje]]. 1944  m. mokytojavo [[Valkininkų valsčius|Valkininkų valsčiaus]] [[Kalviai (Varėna)|Kalvių]] pradinėje mokykloje. Į Vilnių atvyko [[1945]]  m., kur baigė vaikų namų auklėtojų kursus, dirbo Vilniaus 9-uosiuose vaikų namuose auklėtoju, kartu mokėsi vakarinėje darbininkų jaunimo mokykloje. Gavęs brandos atestatą, [[1946]]  m. įstojo į [[VU|Vilniaus universitetą]]. [[1951]]  m. baigęs [[lituanistika|lituanistikos]] studijas, dirbo „[[Vaga (leidykla)|Vagos]]“ leidykloje. Dirbo redaktoriumi verstinės literatūros bei lietuvių literatūros redakcijose, [[1973]]-[[1979]]  m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas. 1979-1979–[[1984]] m.   vaikų ir jaunimo verstinės literatūros vyresnysis mokslinis redaktorius. [[1985]]-[[1988]]  m. dirbo „[[Vyturys (leidykla)|Vyturio]]“ leidyklos vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. [[1993]]-[[1995]]  m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondo komiteto pirmininku.
 
== Kūrybinė veikla ==
 
Stasys Sabonis garsėjo grožinės ir humanitarinės [[rusų kalba|rusų]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[čekų kalba|čekų]], [[slovakų kalba|slovakų]], [[slovėnų kalba|slovėnų]], [[Serbų-kroatų kalba|serbų-kroatų]] literatūros žymiausių kūrinių vertimais į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Pirmieji vertimai iš rusų kalbos publikuoti [[1953]]  m. Daug vertimų paskelbta antologijose, įvairiuose rinkiniuose, periodikoje. Paskelbė straipsnių ir kalbos kultūros, meninio vertimo klausimais, ugdė jaunuosius vertėjus ir redaktorius. Lietuvių kalba atkūrė ir nemažai [[pjesė|pjesių]] Lietuvos [[teatras|teatrams]], [[televizija]]i.
 
S. Sabonio kūrybiniai laimėjimai prozos vertimų baruose, jo literatūrinė veikla buvo deramai įvertinta  – [[1974]]  m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, kurios veikloje aktyviai dalyvavo.
 
== Bibliografija ==
 
Stasio Sabonio vertimų bibliotekoje  – virš penkiasdešimt jo išverstų knygų. Visų reikšmingesnių vertimų pabaigoje paprastai pridėtas ir paties vertėjo trumpas, skaitytoją supažindinantis straipsnis apie originalaus kūrinio autorių ir jo kūrybą.
 
'''Vertimai iš slovakų kalbos''':
* „Slovakų pasakos“. - – Vilnius: Vaga, 1970.
* Vincentas Šikula. „Atostogos su dėde Rafaeliu“. - – Vilnius: Vaga, 1972.
* Klara Jarunkova. „Nebyliojo Vilko brolis: apysaka“. - – Vilnius: Vaga, 1973.
* Dobroslavas Chrobakas. „Drakonas sugrįžta: apysaka ir apsakymai“. - – Vilnius: Vaga, 1974.
* Vladimiras Minačas. „Mirtis vaikščioja po kalnus: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1975.
* Rudo Moricas. „Iš medžioklės krepšio: apsakymai“. - – Vilnius: Vaga, 1976.
* Janas Navratilas. „Geltonas mustangas: apysaka“. - – Vilnius: Vaga, 1981.
* Alfonsas Bednaras. „Sauja skatikų: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1985.
* M. Urbanas, J. Červenis, M. Figuli. „Triptikas apie meilę: apysakos“. - – Vilnius: Vyturys, 1988.
* Dušanas Mitana. „Žaidimo galas: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1990.
* Dominikas Tatarka. „Pintiniai krėslai: romanas“. - – Vilnius: Sata, 1994.
'''Vertimai iš serbų-kroatų kalbos''':
* D. Maksimovič. „Jie nebe vaikai: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1967.
* Voinovičius Aleksandras. „Kerštas - – ne viskas: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1979.
* Ivas Andričius. „Prakeiktas kiemas: apysakos“. - – Vilnius: Vaga, 1982.
* Vladimiras Stoišinas. „Kino teatras degtukų dėžutėje: apysaka“. - – Vilnius: Vaga, 1983.
* Erichas Košas. „Tinklai: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1983.
* Erichas Košas. „Didysis Makas: apysaka“. - – Vilnius: Vaga, 1983.
* B. Kitanovičius. „Planeta ir civilizacija pavojuje“. - – Vilnius: Mokslas, 1985.
* Dragoslavas Michailovičius. „Petrijos vainikas: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1987.
* Ivas Andričius. „Drinos tiltas: romanas“.  – Vilnius: Vaga, 1988.
* Miroslavas Krleža. „Ant proto ribos: romanas“. - – Vilnius: Vaga, 1988.
* „Serbų novelės“.- Vilnius: Vaga, 1992.
* Ivas Andričius. Panelė: romanas. - – Vilnius: SATA, 1994.
* Aleksandaras Tišma. „Kokias mes mylime: romanas“. - – Vilnius: Alna litera, 1994.
* Branislavas Nušičius. „Laisvos meilės kūdikis: humoristinis romanas“. - – Vilnius: Alma littera, 1996.
'''Vertimai iš slovėnų kalbos''':.
* „Stiklo tiltas: slovėnų pasakos“. - – Vilnius: Vaga, 1972.
* „Berta Bojetu Filijos nėra namie: romanas“. - – Vilnius: Amžius, 1995.
'''Vertimai iš čekų kalbos''':
* K. Čapek. „Pašnekesiai su T.G. Masaryku“. - – Vilnius: Amžius, 1994.
'''Vertimai iš lenkų kalbos''':
* S. Lemas. „Magelano debesis“. - – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
* Vladislavas Terleckis. „Kelionę baigei - – pailsėki …: apysaka“. - – Vilnius: Vaga, 1980.
'''Kai kurie kiti vertimai''':
* Turas Hejerdalas. „Kon-Tikiu per vandenyną“. - – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1956.
* D. Čiosičius. „Saulėtekis toli“. - – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
* I. P. Šamiakinas. „Versmės: romanas“. - – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1958.
* R. Tagorė. „Namai ir pasaulis: romanas“. - – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1959.
* U. Matsonas Brigas. „Trys lelijos“. - – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1964.
* „Velnio vedybos: kroatų, makedonų, slovėnų, serbų pasakos“. - – Vilnius: Vaga, 1998.
'''Sudarė''':
* „Slovakų novelės“. - – Vilnius: Vaga, 1985.
* „XX a. serbų poetai: 1945-1985 1945–1985 m. serbų poezijos antologija“ (kartu su M. Džerkovičiumi). - – Vilnius: Vaga, 1988.
* „Rašytojas ir cenzūra: straipsnių ir dokumentų rinkinys“ (kartu su [[Arvydas Sabonis (1954)|Arvydu Saboniu]]). - – Vilnius: Vaga, 1992.
 
== Nuorodos ==