Don Kichotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prisiskaitęs senoviškų riterių romanų, Ispanijos [[Bajorai|bajoras]] Don Kichana pasirenka romantiškiau skambantį vardą Don Kichotas (ispaniškai Don Quijote), įlenda į aprūdijusius protėvių šarvus, išsiveda iš arklidės seną kuiną Rosinantą, o ūkininko samdinę pavadintapavadina [[Dulsinėja]] iš Toboso ir pasiskiria ją savo širdies dama. Kaimo smuklėje, kurią jis palaiko pilimi, šeimininkas įšventina jį į klajojančius riterius ir pataria jam įsitaisyti [[ginklanešys|ginklanešį]]. Draugai sukūrena Don Kichoto biblioteką, tikėdamasi taip jį išgydyti, tačiau bergždžiai. Don Kichotas pasikviečia į ginklanešius sumanųjį [[Sančas Pansa|Sančą Pansą]], ir juodu patraukia per [[Ispanija|Ispaniją]], pasiryžę padėti skriaudžiamiesiems ir kovoti su prispaudėjais – Liūdnojo vaizdo [[riteris]] ant kuino ir rubuilis Sanča Pansa ant asilo, archetipinė pora, įsikūnijęs dviejų personažų [[kontrastas]] – iliuzijų pasaulyje gyvenančio idealisto ir gudraus kaimiečio realisto. Pasiryžęs iki galo ginti teisybę, Don Kichotas visur įžvelgia priespaudą: kalinius nusikaltėlius palaiko belaisviais bajorais, avių bandą – priešų kariuomene, o vėjo malūnus - [[milžinas|milžinais]]. Teisybė, Sanča Pansa tuos milžinus vadina vėjo malūnais, bet dėl to, pasak riterio, kaltos ideologinės priešų pinklės.