Dvigeldžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dauguma dvigeldžių moliuskų yra skirtalyčiai. Stambios [[gonada|gonados]] išsidėsčiusios kūno priekinėje dalyje bei kojoje. [[Kiaušintakis|Kiaušintakiai]] arba sėklatakiai atsiveria į mantijos ertmę. [[Apvaisinimas]] išorinis, lytiniai produktai išleidžiami į vandenį. Iš [[kiaušinis|kiaušinių]] išsivysto [[lerva|lervinė]] stadija – '''trochofora''', po to '''veligerio lerva''', kuri jau turi daug dvigeldžiams moliuskams būdingų organų. Abi šios lervinės stadijos [[planktonas|planktoninės]], todėl vanduo jas išnešioja ir taip išplinta. Kai kurių dvigeldžių moliuskų (pvz., geldučių ''Unionidae'') lervas išnešioja [[žuvys]].

 

Dvigeldžiai moliuskai – svarbūs vandens valytojai. [[Midijos]], [[širdutės]], [[dreisenos]] per parą apvalo kelis šimtus kubinių metrų vandens, todėl vadinamos '''biofiltratoriais'''. Kai kurie moliuskai sugeba įsigręžti į kietą substratą ir ten gyventi. Vieni tai daro mechaninu būdu, kiti tirpina rūgštimis. Smulkūs dvigeldžiai yra daugelio žuvų maistas. Kai kurie yra valgomi ([[austrės]], [[šukutės]], [[midijos]]). [[perlamutras|Perlamutrinį]] sluoksnį turintys moliuskai auginami perlų gavybai. [[Laivagraužiai]] gadina medinius statinius ir kt.