Skraidantis diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Skraidaintis diskas''' (dar dažnai vadinamas „''frisbiu''“), tai dažniausiai iš plastiko pagaminta, disko formos, nuo 20 iki 25  cm diametro sklendanti lėkštė su užapvalinta briauna (leidžianti diskui kilti kai diskas skrisdamas oru sukasi). Skraidančių diskų yra įvairaus dydžio, priklausomai nuo naudojimo paskirties. Su skraidantčiais diskais yra žaidžiama daug įvairių sportinių ir pamoginių žaidimų, todėl yra naudojamos įvarios diskų metimų ir gaudymo technikos. Nemaža dalis skraidančių diskų yra gaminami reklaminiais tikslais.

Valteris Frederikas Morisonas (Walter Frederick Morrison) ir jo būsimoji žmona Liusilė (Lucile Morrison) pirmieji atrado šiandieninę rinką skraidantiems diskams<ref>Walter Frederick Morrison and Phil Kennedy: ''Flat Flip Flies Straight!: True Origins of the Frisbee''; 2006  m. Sausis; ISBN 0-9774517-4-7, 34-35 psl.</ref>. 1938 metais, kai Valteris ir Liusilė savo kepyklėlėje paradėjo siūlyti įsigyti pyragą su lėkšte už 25 centus. Lėkštę likusią nuo pyrago jie pradėjo tarpusavyje mėtyti pirmyn ir atgal [[Santa Monika|Santa Monikos]] paplūdimyje [[Kalifornija|Kalforinijoje]]. Tai buvo gera pradžia, nes perkant pyragą ir lėkštę už pačią lėkštę reikėdavo sumokėti 5 centus, taip šalia esančiuose paplūdimiuose, Valterio ir Liusilės dėka atsirado daugiau lėkštes mėtančių žmonių. Jie tesė savo vesrlą iki [[antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]], kai Morisonas tarnavo JAV oro pajėgų būryje P-47. Grįžęs Morisonas nubraižė aerodinamišką skraidantį diską, kurį pavadino „Whiralo-Way“. [[1948]] metais po maketo pakeitimų ir eksperimentų su keliais [[prototipas|prototipais]], Morisonas ir jo verslo partneris Varneris Frasikonis (Warren Franscioni) pradėjo gaminti pirmuosius plastikinius diskus. Savo išradimą jie pavadino skraidančia lėkšte (angl. „Flyin-Saucer“). Morisonas ir Fransikonis nutraukė savo partnerystę [[1950]] metais. Po tolimesnių disko dizaino tobulinimo darbų, [[1955]] metais, Morisonas pradėjo gaminti naują diską „Pluto Platter“. Vėliaus visas teises pardavė žaislų gamybos kompanijai „Wham-O“ [[1957 ]] m. [[sausio 23]] d. (per savo 37 gimtadienį), tais pačiais metais Valteris Morisonas buvo apdovanotas už jo skraidantį diską, kaip geriausias JAV dizaino patentas.

[[1957 ]] m. birželį, Wham-O vienas iš steigėjų, Ričiardas Kneras (Richard Knerr), norėdamas paskatinti pardavimus skraintiems diskams priskyrė papildomą vardą “Frisbee“ (frisbis) sužinojęs, jog [[Konektikutas|Konektikuto]] koledžo studnetai mėtydamis lėkštes iš vietinės kepyklėlės vadino juos „Pluto Platter“ vardu <ref>{{cite news |title=Frisbee marks 50th anniversary of name change |url=http://www.ctv.ca/servlet/ArticleNews/story/CTVNews/20070616/frisbee_070616/20070616?hub=TopStories }}</ref>. Terminas „Frisbee“ buvo sugalvotas dėl tokiu vardu esančios pyragų kepyklos „Frisbie Pie Company“ <ref>{{cite news| url=http://www.cnn.com/2010/US/02/12/frisbee.morrison.obit/?hpt=T2|title=Frisbee inventor dies at 90}}</ref>. [[1982 ]] m. Morisonas pareiškė „Frobes“ žurnalui, kad jis jau gavo apie 2 milijonus dolerių už autorinius honorarus ir teigė „nieku gyvu nekeisčiau pavadinimo“ <ref>{{cite news | title=Walter Fredrick Morrison dies at 90; father of the Frisbee | work=The Los Angeles Times | url=http://www.latimes.com/news/obituaries/la-me-fred-morrison13-2010feb13,0,7076853.story | accessdate=2012-02-07 | date=2010-02-13 | last=McLellan | first=Dennis}}</ref>.

Wham-O kompanijoje žmogus sėkmingai dirbęs su Frisbio fenomenu buvo Edas Hedrikas (Ed Headrick). [[1964 ]] m. jis buvo paskirtas pagrindiniu vadybiniku ir vice prezidentu atsakingu už rinkodarą. Hedrikas pakeitė Pluto Platter disko dizainą, sumažindamas briaunos storį, kad būtų galima tiklsliau išmesti diską <ref>{{cite book|last=Morrison|first=Fred|coauthors=Phil Kennedy|title=Flat Flip Flies Straight! True Origins of the Frisbee|year=2006|month=January|publisher=Wormhole Publishers|isbn=978-0-9774517-4-6}}</ref>.

Pardavimai išaugo, kai ši skraidantis diskas buvo pradėtas pristatyti kaip nauja sporto rūšis. [[1964 ]] m. į prekybą buvo išleistas „profesionalus diskas“ skirtas sportui. Hedrikas užpatentavo savo patobulintą diską „Frisbee“ patento vardu <ref name="About980218">[http://inventors.about.com/library/weekly/aa980218.htm The First Flight of the Frisbee: The History of the Frisbee]</ref>. Hedrikas dažnai laikomas „diskų sporto tėvu“ <ref>{{cite book |last= Malafronte |first= Victor A. |authorlink= |editor=F. Davis Johnson (ed.) |title=The Complete Book of Frisbee: The History of the Sport & the First Official Price Guide |year=1998 |month= May|isbn= 0966385527}}</ref> įkūrė tarptautinę frisbio asociaciją (angl. „The International Frisbee Association (IFA)„) ir pradėjo kurti diskus, žaidimus ir taisykles įvairioms sporto šakoms su disku, kaip „toliausiai numestas diskas“, [[Guts (žaidimas)|“guts„]], „freestyle“. Po mirties Hedriko palaikai buvo kremuoti ir panaudoti gaminant „atminimo“ diskus skirtus padovanoti Hedriko šeimos nariams ir artimiems draugams <ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=6684592 “Edward „Steady Ed“ Headrick"] Find A Grave.</ref>.

Lėkščiasvydis yra komandinis nekontaktinis sportas žaidžiamas su skraidančiu disku. Žaidimo tikslas yra pelnytą tašką perduodant diską į kitoje aikštės pusėje esantį taškų pelnymo lauką, panašiai kaip amerikietiškaime futbole. Žaidėjai negali bėgti turėdami diską. Lėkščiasvydis yra išskirtinis savo „Žaidimo dvasia“  – garbingo žaidimo principais ir žaidimo mėgavimuosi. Taip pat šiame sporte nėra teisėjų, įvykus taisyklių pažeidimams patys žaidėjai stabdo žaidimą.

Diskgolfas (trump. ''DG'', {{En|Disc Golf}}  –) yra labai panašus į tradicinį golfą, tik čia naujami skraidantys diskai (diskai skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų, jie būna mažesni ir plonesni). Žaidimas buvo sukurtas Edo Headricko (Ed Headrick) [[1970]] metais [[JAV]]. Diskas iš starto vietos yra metamas link specialaus krepšio (mėgėjiškai žaidžiant gali būti naudojami ir kiti objektai). Žaidimo tikslas padarius kuo mažiau metimų įmesti diską į žaidimo krepšį, tradiciškai tai būna metaliniai krepšiai su grandinėmis diskams gaudyti.

„Dvidiskis“ ({{En|Double Disc Court}}  – DDC), kaip galima spresti iš pavadinimo yra žaidžiamas su dviem skraidančiais diskais. Vienu metu žaidžia dvi komandos, su dviejais žaidėjais aikštelėje. Vienos komandos nariai stovi vienoje aikštės pusėje, kitos komandos  – kitoje. Žaidimo tikslas neleisti oponetų komandai įmesti diską į jūsų aikštelę ir tuo pačiu patiems įmesti savo diską į oponentų aikštelę. Žaidimo aikštė tai du identiški kvadratai 13 metrų ilgio kraštinėmis. Tarp šių dviejų kvadratų yra 17 metrų tarpas. Atakos yra dvejopos: metant diską į oponentų aikštelę, kad jis joje nusileistų nepagautas, bet nusilestų kvadrate ir nusileidęs neišeitų už aikštės ribų, arba priversti abu diskus vienu metu atsidurti vienoje aikštės pusėje (taip yra pelnomi du taškai).

* „Ultimate: The greatest sport invented by man“, ''Pasquale Anthony Leonardo (2008  m. Sausis)'';

* „Flat Flip Flies Straight!: True Origins of the Frisbee“, ''Walter Frederick Morrison and Phil Kennedy (2006  m. Sausis)'';

* „The Complete Book of Frisbee: The History of the Sport & the First Official Price Guide“, ''Victor A. (1998  m. Gegužė)'';

* „Essential Ultimate: Teaching, Coaching, Playing“, ''Michael Baccarini & Tiina Booth (2008  m. Sausis)'';

* „Ultimate Techniques & Tactics“, ''James Parinella & Eric Zaslow (2004  m. Balandis)''.