Vizna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[V a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta – [[jotvingiai]]. [[XI a.]] šioje vietovėje buvo pastatyta tvirtovė ir įkurta gyvenvietė. Tvirtovės paskirtis buvo gintis nuo [[jotvingiai|jotvingių]] puldinėjimų. Kurį laiką šią tvirtovę buvo užėmęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Vytenis]]. [[1296]] m. atstatyta [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių ordino]] sugriauta tvirtovė. Apie [[1340]] m. gyvenvietę valdė Mazovijos kunigaikštis [[Zemovitas IV]]. [[1379]] m. susiformavo [[Viznos žemės]], kurios ribojosi su [[Prūsija]] ir [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste]]. [[1390]] m. įkurta [[Viznos Šv. Jono Krikštytojo parapija]]. Gyvenvietėje yra apsilankiusios [[Ona Jogailaitė]] ir [[Bona Sforza]]. [[1435]]–[[1870]] m. buvo svarbi [[Mazovija|Mazovijos]] gyvenvietė, bet iškilus [[Lomža|Lomžos]] miestui gyvenvietės svarba sumenko. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Abiejų Tautų respublika]]i. [[1860]] m. kaime gyveno 2573 gyventojai. [[XIX a.]] įkurtos [[Viznos žydų kapinės]]. Tarpukariu kaime gyveno apie 3,300 gyventojų. [[1939]] m. rugsėjo 7-10 dienomis vyko [[Viznos mūšis]] kai Lenkijos kariuomenė gynėsi nuo [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] kariuomenės. Lenkams vadovavo kapitonas [[Władysław Raginis]]. [[1955]] m. įkurtas ''KS Skra Wizna'' futbolo klubas.