|
Metų laikų kaitą sukelia [[Žemė]]s skriejimas aplink [[Saulė|Saulę]] ir pastovus Žemės sukimosi ašies polinkis į Žemės [[Orbita|orbitos]] plokštumą. Žemės [[Šiaurės pusrutulis]] į Saulę atgręžtas pavasarį ir vasarą, mažiau − rudenį ir žiemą; dėl to Saulės spinduliai krinta į Šiaurės pusrutulį stačiau, ir Saulė apšviečia bei kaitina jį stipriau pavasarį ir vasarą, negu rudenį ir žiemą. Žemės [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulį]] Saulė apšviečia ir kaitina stipriau tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje yra ruduo ir žiema; dėl to, pvz., kai Šiaurės pusrutulyje yra žiema, Pietų pusrutulyje − [[vasara]].
== Astronominiai metų laikai ==
[[Vaizdas:north season.jpg|thumb|250px|Diagrama Žemės metų laikų žiūrint iš Šiaurės pusrutulio]]
[[Vaizdas:south season.jpg|thumb|250px|Diagrama Žemės metų laikų žiūrint iš Pietų pusrutulio]]
Astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai [[ekliptika]] judančios Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške ([[kovo 20]]−[[kovo 21|21]] d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose (išskyrus poliarines sritis) [[Diena|dienos]] ir [[Naktis|nakties]] trukmė beveik lygi.
Aš Emilija Jovaišaitė mano draugė Jelena Solovjova :D
Astronominės vasaros pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės žiemos pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į šiaurę nuo dangaus pusiaujo ([[birželio 21]]−[[birželio 22|22]] d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna ilgiausia, o Pietų pusrutulyje − trumpiausia.
<big>Didelis tekstas</big>
Astronominio rudens pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras vėl pereina per dangaus pusiaują, bet jau rudens lygiadienio taške ([[rugsėjo 22]]−[[rugsėjo 23|23]] d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose dienos ir nakties trukmė beveik lygi.
Astronominės žiemos pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės vasaros pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į pietus nuo dangaus pusiaujo ([[gruodžio 21]]−[[gruodžio 22|22]] d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, Pietų pusrutulyje − ilgiausia.
Dėl to, kad Žemė skrieja elipsine [[orbita]] aplink Saulę netolygiai, metų laikų trukmė nevienoda. Arčiausiai Saulės Žemė būna [[Sausis|sausio]] pradžioje, kai eina per [[Perihelis|perihelį]] ir skrieja greičiausiai. Dėl to Šiaurės pusrutulyje astronominė žiema yra trumpiausias metų laikas, o astronominė vasara − ilgiausias (Šiaurės pusrutulyje astronominis pavasaris trunka ~92,8 d, astronominė vasara ~93,6 d, astronominis ruduo ~89,8 d, astronominė žiema ~89,0 d). Dėl tos pačios priežasties Šiaurės pusrutulyje vasaros pusmetis (pavasaris ir vasara]]) yra ~8 d ilgesnis už žiemos pusmetį.
== Fenologiniai metų laikai ==
| 