Renavo dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 22:
XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras pagarsėjo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. Buvo iškasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai.
1866 m. grafas Antanas Renė į dvarą priglaudžia gyventi žmonos draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovą]] bei [[Gabriel Narutowicz|Gabrielių]] - būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą. Tuo metu šiame dvare namų mokytoju dirbo [[
Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Renė. Renne giminės atstovas Karolis Evaldas Renne [[1732]] m. iš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus [[Augustas II|Augusto II]] gavo barono titulą. Šis titulas [[1841]] m. patvirtintas Rusijoje. Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui ([[1871]]-[[1910]] m.). Felikso Mielžinskio našlė ir jos duktė Maria Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės. Mielžinskis šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Parke suskaičiuota 48 rūšių bei formų 1761 medis. Parke auga storiausia Lietuvos [[eglė]], kurios skersmuo 1,2 m. ir [[liepa]], ant kurios kamieno iš šaknų išaugusios dar šešios liepos.
| |||