12:50, 7 kovo 2012 versija taisyti 193.219.57.12 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:59, 9 kovo 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai S Atšauktas naudotojo 193.219.57.12 (Aptarimas) darytas keitimas 3814926 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:07-05-27_Europos_cemp_Slovenijoje_027.JPG\|250px\|thumb\|Tradicinio karatė [[Kata (Karatė)\|kata]] varžybos]] [[Vaizdas:Karate WC Tampere 2006-1.jpg\|250px\|thumb\|Karatė [[kumite]] varžybos]] '''Karatė''' ({{ja\|空手}} − „tuščia ranka“) - originalus [[Japonija\|Japonijos]] savigynos menas, kuriame stengiamasi efektyviausiu keliu išnaudoti žmogaus kūno fizines ir dvasines galimybes, panaudojant blokuojančias ir atakuojančias technikas ar jų kombinacijas kojomis ir rankomis. Originalus karatė, šiandien vadinamas '''karatė''' priklauso ''[[Budo]]'' ({{Ja\|Budo}} < ''bu'' – kovos technikos + ''do'' – kelias) kovos menų grupei. ▼ ▲'''Karatė''' ({{ja\|空手}} − „tuščia ranka“) - – originalus [[Japonija\|Japonijos]] savigynos menas, kuriame stengiamasi efektyviausiu keliu išnaudoti žmogaus kūno fizines ir dvasines galimybes, panaudojant blokuojančias ir atakuojančias technikas ar jų kombinacijas kojomis ir rankomis. Originalus karatė, šiandien vadinamas '''tradiciniu karatė''' priklauso ''[[Budo]]'' ({{Ja\|Budo}} < ''bu'' – kovos technikos + ''do'' – kelias) kovos menų grupei. ''karatė'' paremtas „baigiamosios technikos“ arba mirtino smūgio principu, kai kova su priešininku yra baigiama vienintelės technikos pagalba. Dėl šio principo ''karatė'' vadinamas kovos menu.▼ ▲''Tradicinis karatė'' paremtas „baigiamosios technikos“ arba mirtino smūgio principu, kai kova su priešininku yra baigiama vienintelės technikos pagalba. Dėl šio principo ''tradicinis karatė'' vadinamas kovos menu. Varžybos '''nėra''' ''karatė'' tikslas.▼ ▲Varžybos '''nėra''' ''tradicinio karatė'' tikslas. ''karatė'' skirtas ugdyti įvairiapusę, harmoningą asmenybę, sujungiant fizines ir protines galias techninių judesių pagalba.▼ ▲''Tradicinis karatė'' skirtas ugdyti įvairiapusę, harmoningą asmenybę, sujungiant fizines ir protines galias techninių judesių pagalba. == Karatė istorija == eilutė 14 ⟶ 15: Nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja daugybė ''karatė'' stilių, originalus ''karatė'' buvo vienas. ''Tradiciniu karatė'' vadinamas ''Budo'' principais paremtas ''karatė'' arba ''karatėdo'' ({{Ja\|karatėdo}} < ''kara'' – tuščia + ''te'' – ranka + ''do'' – kelias). Filosofinis ''tradicinio karatė'' pagrindas ''Budo'' - – bendras daugeliui japonų kovos menų ([[Kendo]], [[Judo]] ir kiti). ''Budo'' filosofija – tai kelias, kuriuo eidamas žmogus tobulina savo charakterį, siekia proto ir kūno harmonijos, naudodamas įvairias kovos technikas. XX a. pradžioje [[Gichin Funakoshi]] (~~1868 – 1957~~1868–1957), meistrų Yasutsune (Ankoh) Azato▼ (~~1828-1906~~1828–1906) bei Yasutsune (Ankoh) Itosu (~~1830-1915~~1830–1915) mokinys, sujungė ''karatė'' kovos technikas į vieningą sistemą bei išpopuliarino šį kovos meną visoje Japonijoje. Šio meistro mokiniai sukurė daugelį šiuolaikinių ''karatė'' stilių, tačiau originalus - – karatė shotokan. Jis rėmėsi per amžius patikrintais kūno biodinamikos principais bei japonų ''Budo'' filosofija, be kurios bet koks kovos menas yra tik fizinė mankšta - – aerobika.▼ Po II–jo pasaulio karo susidomėjimas ''karatė'' kovos menu smarkiai augo. G. Funakoshi studentai, tarp kurių buvo ir [[Hidetaka Nishiyama]], 1949 m. įkūrė Japonijos karatė asociaciją ([[JKA]]). Vienas iš JKA tikslų buvo populiarinti ''karatė'' pasaulyje, todėl H. Nishiyama 1957 m. buvo deleguotas į [[JAV]].<br />▼ ▲XX a. pradžioje [[Gichin Funakoshi]] (1868 – 1957), meistrų Yasutsune (Ankoh) Azato ▲(1828-1906) bei Yasutsune (Ankoh) Itosu (1830-1915) mokinys, sujungė ''karatė'' kovos technikas į vieningą sistemą bei išpopuliarino šį kovos meną visoje Japonijoje. Šio meistro mokiniai sukurė daugelį šiuolaikinių ''karatė'' stilių, tačiau originalus - karatė shotokan. Jis rėmėsi per amžius patikrintais kūno biodinamikos principais bei japonų ''Budo'' filosofija, be kurios bet koks kovos menas yra tik fizinė mankšta - aerobika. H. Nishiyamai pavyko iki galo įgyvendinti savo mokytojo G. Funakoshi idėją - – sujungti Okinavos kovos formas ir Japonijos ''Budo'' filosofiją.▼ ▲Po II–jo pasaulio karo susidomėjimas ''karatė'' kovos menu smarkiai augo. G. Funakoshi studentai, tarp kurių buvo ir [[Hidetaka Nishiyama]], 1949 m. įkūrė Japonijos karatė asociaciją ([[JKA]]). Vienas iš JKA tikslų buvo populiarinti ''karatė'' pasaulyje, todėl H. Nishiyama 1957 m. buvo deleguotas į [[JAV]].<br /> H. Nishiyama kiekvienais metais keliauja po visą pasaulį ir moko tradicinio karatė meno.<br /> ▲H. Nishiyamai pavyko iki galo įgyvendinti savo mokytojo G. Funakoshi idėją - sujungti Okinavos kovos formas ir Japonijos ''Budo'' filosofiją. 1974 m. rugsėjo 27 d. jo iniciatyva JAV buvo įkurta tarptautinė mėgėjų karatė federacija (IAKF), kuri 1985 m. persivadino į Tarptautinę tradicinio karatė federaciją ([[ITKF]]). 1993 m. 101 – oje sesijoje Tarptautinis olimpinis komitetas ([[TOC]]) pripažino ir apibrėžė ''tradicinį karatė'' kaip sportą šaką, kurią kontroliuoja ir valdo ITKF. == Karatė treniruotės == eilutė 29 ⟶ 34: ''Karatė'' kovos mene treniruojamasi: * ''[[Kihon]]'' - – pagrindinių, bazinių judesių, * ''[[Kata]]'' - – formų arba kovos su įsivaizduojamu priešininku, * ''[[Kumite]]'' - – kovos tarp varžovų. == Sportinės varžybos == Į sportą ''karatė'' atėjo tik XX a. viduryje, po to kai šį pasaulį paliko ''karatė'' tėvas G. Funakoshi. Iki jo mirties nebuvo sąvokos ''kumite'' (laisvo sparingo). Studijuojantys ''karatė'' mokėsi tik bazinių pagrindinių technikų (''kihon'') bei į formas sujungtų judesių sistemų (''kata''). Meistras Azato, pas kurį ''karatė'' mokėsi G. Funakoshi, norėdamas išmokyti vieną ''kata'' kombinaciją, griežtai liepdavo ją studijuoti 3 metus. Daugelis ''katų'' atėjo iš gilios senovės ir būtent per jas išliko ''karatė'' savigynos principai, nes ''kata'' - – tai tekstas, kurį skaitant ir tinkamai interpretuojant atsiskleidžia visa šio kovos meno esmė. Būtent taip apie jas galvojo G. Funakoshi.<br /> Po meistro G. Funakoshi mirties, 1958 m. buvo surengtos pirmosios oficialios ''karatė'' varžybos. ITKF sportinės varžybos rengiamos ''Budo'' termino ~~"shiai"~~„shiai“ principu, kuris pažodžiui reiškia: ~~"patikrinkime~~„patikrinkime vienas ~~kitą"~~kitą“. Todėl čia svarbiausia ne nugalėti priešininką (pelnyti taškų sužalojant jį ar kitaip jam pakenkiant), o patikrinti savo sukauptus įgūdžius, galimybes, pasisemti patirties ir pakelti savo meistriškumą. Abipusė pagarba - – svarbiausia, ko mokomasi kovos aikštelėje varžybų metu. ''Tradicinio karatė'' varžybų taisyklės maksimaliai pritaikytos tam, kad kasdien treniruotėse kaupiamus įgūdžius būtų galima efektyviai pritaikyti ir sporte. ''Tradicinio karatė'' varžybų rungtys: ''kumite'' (laisva kova) - – individuali vyrų, moterų ir komandinė vyrų; ''kata'' (formos) – individuali vyrų, moterų ir komandinė; ''enbu'' (technikų demonstracija) – vyras/moteris, vyras/vyras; ''fuku-go'' (sujungta kumite ir kata) – vyrų, moterų. == Nuorodos ==

Karatė: Skirtumas tarp puslapio versijų