Pramonės perversmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: kk:Өнеркәсіп төңкерісі |
|||
Eilutė 11:
Mašinų taikymas reikalavo keisti darbo organizavimą. Kai mašinų diegimas ir samdomasis darbas tapo visuotiniu, darbininkai į tai reagavo skausmingai. Jau [[1779]] m. 8 tūkst. darbininkų minia Anglijoje atakavo fabriką ir sudegino jį iki pamatų, sukildama prieš gerokai efektyvesnes mašinas. Apie [[1811]] m. tokie protestai prieš naują technologiją apėmė jau visą Angliją. Daužant fabrikus, buvo paskleisti gandai, kad minios veiksmams vadovavo karalius ar generolas Luddas, dėl ko judėjimą pavadino [[luditai]]s.
XIX a., kadangi medinės audimo staklės buvo tikrai nepakankamai tvirtos, todėl imta gaminti metalines mašinas – tai skatino [[metalurgija|metalurgijos]] pramonės vystymą. Ieškant vis grynesnės ir tvirtesnės geležies, buvo vystoma [[ketus|ketaus]] ir [[plienas|plieno]] gavyba. [[1856]] m. seras Henry Bessemeras užpatentavo konverterinį plieno gamybos būdą. Nors iš pradžių jis buvo neparankus Vidurio Europos plieno pramonei, kadangi ten geležies rūda turėjo daug fosforo, ši problema buvo išspręsta [[1870]] m. Po to aukštos kokybės plienas galėjo būti lydomas daug pigiau ir didesniu kiekiu negu pirma. Plienas ne taip rūdijo kaip geležis, buvo patvaresnis ir lengviau apdorojamas, todėl jis buvo labai plačiai pritaikytas geležinkelio bėgiams tiesti, laivams, tiltams, dangoraižiams, traukiniams statyti, mašinoms gaminti. XIX a. 8 dešimtmetyje išradus elektrolitinį būdą, iš kriolito bei aliuminio oksido lydalo pradėtas gaminti aliuminis. 9 dešimtmetyje alotropijos dėka rinkoje pasirodė platus asortimentas aukštos kokybės lydinių, tinkamų įrankiams ir ginklams gaminti.
== Pramonės perversmo rezultatai ==
| |||