Didžiosios Britanijos lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (11), - → – using AWB
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Didžiosios Britanijos lietuviai'''  – [[lietuviai]], laikinai ar nuolat gyvenantys [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]].
 
== Istorija ==
[[1657]]-[[1668]]  m. Didžiojoje Britanijoje gyveno Biblijos vertėjas į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] [[Samuelis Boguslavas Chylinskis]]. Didžiojoje Britanijoje kūrėsi [[1830]]-[[1831]]  m. ir [[1863]]-[[1864]]  m. sukilimų dalyviai, [[1853]]-[[1856]]  m. [[Krymo karas|Krymo karo]] belaisviai lietuviai. [[1900]]  m. [[Londonas|Londone]] gyveno apie 9000 lietuvių, vėliau dalis jų išsikėlė į [[JAV]]. [[XX a.]] pradžioje didesnės lietuvių kolonijos susidarė [[Škotija|Škotijoje]], t. p. Londone ir [[Mančesteris|Mančesteryje]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų į Didžiąją Britaniją atvyko apie 6000 lietuvių.
 
[[1977]]  m. ir [[1982]]  m. Didžiojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuvių studijų savaitės, [[1979]]  m.  – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. [[1979]]  m. Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos iniciatyva įsteigtas Tautinės paramos fondas šelpė Lietuvoje įkalintų ir persekiojamų asmenų šeimas.
 
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Didžioji Britanija tapo vienu pagrindinių naujųjų ekonominių emigrantų traukos centrų. Dalis lietuvių Didžiojoje Britanijoje įsidarbino nelegaliai, dalis atvyksta trumpam laikotarpiui, nedeklaruodami nei išvykimo iš Lietuvos, nei atvykimo į naująją vietą. Manoma, vien Londone [[2007]]  m. gyveno apie 50 000,o visoje Didžiojoje Britanijoje apie 350 000 lietuvių. Nuo [[2006]]  m. padėtis keičiasi. Atvykusieji vis labiau įsitraukia į Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veiklą.
 
== Kultūra, švietimas ==
Atvykusiųjų su šeimomis ir planuojančių ilgesniam laikui įsikurti Didžiojoje Britanijoje poreikiams Londone prie Šv. Kazimiero bažnyčios (įkurta [[1912]]  m.) veikia sekmadieninė lietuviška mokykla. Leidžiami nuo [[2000]]  m. laikraštis „[[Londono žinios]]“, nuo [[2004]]  m. „Infozona“.
 
[[2007]]  m. gruodžio mėn. įvyko pirmoji Londono lietuvių mugė [[Stratfordas|Stratforde]]. Mugėje kalėdines giesmes giedojo lituanistinės ir menų mokyklos „Moksliukas“ ir muzikos mokyklos „Harmonija“ vaikų chorai, lietuvių šokius šoko Londono lietuvių folkloro ansamblis „Saduto“. {{šaltinis|<ref>{{VLE|XII|831|[[Gintautas Ereminas]], [[Linas Saldukas]], [[Vytautas Spečiūnas ]]|Didžiosios Britanijos lietuviai}}}}</ref>
 
[[1949]]  m. atidarytos lituanistinės mokyklos [[Bredfordas|Bredforde]] (veikė iki [[1967]]  m.), [[Notingemas|Notingeme]], [[Mančesteris|Mančesteryje]] (veikė iki [[1972]]  m.), [[Londonas|Londone]]. [[2002]]  m. Londone įkurta lietuviška mokykla „Rasa“, vedėja R. Gudaitienė.
 
Dauguma Didžiosios Britanijos lietuvių renginių vyksta [[Lietuvių Sodyba|Lietuvių Sodyboje]] Hedlio Parke ([[Hampšyro grafystė]]), kuri priklauso DBLS.
 
== Organizacijos ==
[[1896]]  m. Londone įsteigta pirmoji Didžiosios Britanijos lietuvių organizacija  – ''Sušelpiamoji Draugystė vienybės lietuvių Rymo katalikų'', [[1908]]  m. ji susiliejo su [[1901]]  m. įkurta ''Broliškos pagalbos draugija'' ir iki [[1917]]  m. veikė kaip ''Susivienijimas lietuvių Rymo katalikų''. [[1898]]  m. veikė ''Susivienijimas lietuvių Anglijoje'', [[1899]]–[[1902]]  m.  – [[Juozas Bagdonas (1866)|J. Bagdono]] įkurta „Šviesa“. [[1899]]  m. Škotijoje leistas laikraštis „Vaidelytė“. [[1901]]  m. Londone įkurta lietuvių Šv. Kazimiero parapija, [[1912]]  m. pastatyta bažnyčia. [[1907]] [[1910]]  m. veikė Londono lietuvių draugija „Aušra“.
 
[[1907]]  m. įkurta [[LSDP|Lietuvių socialdemokratų partija Didžiojoje Britanijoje]], [[1908]]  m. ji pavadinta ''Lietuvių socialdemokratų darbininkų sąjunga Didžiojoje Britanijoje'', dėl komunistų veiklos ji suiro, iš dalies narių įkurta ir [[1920]]–[[1922]]  m. veikė ''Lietuvių komunistų sąjunga Didžiojoje Britanijoje''. [[1907]]–[[1923]]  m. Belšilyje ėjo socialdemokratinis, nuo [[1920]]  m. komunistinis laikraštis „[[Rankpelnis]]“.
 
[[1910]]–[[1917]]  m. Londone veikė kooperacinė draugija „Birutė“, kuri turėjo kepyklą. [[1910]]  m. įsteigtas ''Londono lietuvių klubas'' (vėliau ''Socialinis ir sporto klubas''), turėjęs namus, [[1914]]  m.  – ''Lietuvių darbininkų ir darbininkių draugija'' ([[1916]]  m. ''Vytauto D. L. K. pašalpinė draugija''). [[1910]]–[[1946]]  m. veikė kultūros draugija „Rūta“, [[1914]]–[[1937]]  m.  – ''Šv. Vincento draugija''. [[1914]]–[[1982]]  m. Belšilyje leistas „[[Išeivių draugas]]“.
 
[[1915]]  m. Londone įkurta moterų savišalpos ''Šv. Onos draugija'', kuri veikė iki devinto dešimtmečio pabaigos. [[1921]]–[[1953]]  m. veikė Londono lietuvių pašalpinė draugija, turėjusi apie 400 narių, [[1924]]–[[1939]]  m.  – ''Šv. Kazimiero sporto klubas'', kurio nariai dalyvavo [[1938]]  m. Lietuvos sporto olimpiadoje. Lietuviškų organizacijų veiklai koordinuoti [[1932]]  m. įsteigta ''Londono lietuvių federacija'', Mančesteryje  – ''Vidurio Anglijos lietuvių taryba'', Škotijoje  – ''Škotijos lietuvių taryba''. [[1938]]  m. [[Glazgas|Glazge]] įvyko Didžiosios Britanijos lietuvių seimas, įkūręs Didžiosios Britanijos lietuvių tarybą, ši [[1946]]  m. Londone surengė lietuvių kongresą, kuriame dalyvavo 37 organizacijų atstovai.
 
[[1947]]  m. naujieji emigrantai įkūrė [[Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė|Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungą]], pradėjo leisti „Britanijos lietuvį“ (nuo [[1953]]  m. „[[Europos lietuvis]]“); [[1958]]  m. inicijavo [[Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjunga|Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjungos]] įkūrimą. [[1947]]  m. Britanijoje pradėjo veikti [[Lietuvių skautų sąjunga|Lietuvių skautų sąjungos]] Anglijos rajonas, nuo [[1980]]  m.  – Europos rajonas. [[1948]]  m. įsteigta [[Tautos fondas|Tautos fondo]] atstovybė. [[1951]]  m. įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė veikė iki devinto dešimtmečio pabaigos, vienijo 17 lietuvių organizacijų.
 
[[1951]]  m. įsteigtas ''Lietuvių socialdemokratų sąjungos'' skyrius [[1956]]–[[1967]]  m. leido laikraštį „[[Darbininkų balsas (Londonas)|Darbininkų balsas]]“ (išėjo 73 nr.). [[1957]]–[[1967]]  m. Londone veikė ''A. Mickevičiaus lietuvių ir lenkų draugija''. [[1961]]  m. [[Amerikos lietuvių taryba|Amerikos lietuvių tarybos]] pavyzdžiu suorganizuota [[Britų lietuvių taryba]], jungusi Didžiosios Britanijos piliečius lietuvius, keletą metų [[anglų kalba]] leido informacinį biuletenį, skirtą Didžiosios Britanijos spaudai. Apie [[1961]]  m. Didžiojoje Britanijoje kūrėsi [[ateitininkai]]; jie [[1985]]  m. turėjo du skyrius. [[1965]]  m. [[marijonai]] įsigijo namus Notingeme, kur įkurtas lietuvių katalikų centras „Židinys“ (nuo [[1971]]  m. ''Katalikų sielovados centras''), įrengta Aušros Vartų koplyčia, leistas žurnalas [[Šaltinis (Londonas)|„Šaltinis“]]; jis [[1961]]  m. pradėtas leisti Londone.
 
[[1977]]  m. ir [[1982]]  m. Didžiojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuvių studijų savaitės, [[1979]]  m.  – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. [[1979]]  m. DBLS iniciatyva įsteigtas Tautinės paramos fondas šelpė Lietuvoje įkalintų ir persekiojamų asmenų šeimas, [[1990]]  m. įkurtas Pagalbos Lietuvai fondas rėmė ir finansavo Lietuvos vadovų nepriklausomybės atstatymo veiklą.
 
[[2001]]  m. stiprios lietuvių bendruomenės buvo Londone, Mančesteryje, Notingeme, Bredforde ir Belšilyje.
 
== Lietuviai ==
[[1914]]  m. Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 12 000 lietuvių, apie 4000 jų Škotijoje, [[1922]] m.  – apie 10 000 lietuvių. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Didžiosios Britanijos karinėse oro pajėgose tarnavo kapitonas [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romas Marcinkus]]. Po Antrojo pasaulinio karo iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų atvyko apie 6000 lietuvių. [[1953]]  m. Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 13 000, [[1975]]  m. apie 10 000, [[2000]]  m. apie 1000 ankstesniųjų emigracijų lietuvių. {{šaltinis|<ref>{{VLE|IV|726||DidžiojojeDidžioji Britanija. Lietuviai}}}}</ref>
 
== Literatūra ==
* [[Kazimieras Barėnas]]. Britanijos lietuviai 1947–1973, Londonas, Nida, 1978  m.
* [[Kazimieras Barėnas]]. Britanijos lietuviai 1974–1994, Londonas, Didžiosios Britanijos Lietuvių S-ga, 1997  m.
 
== Šaltiniai ==