Karatė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
HiW-Bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: kk:Каратэ
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:07-05-27_Europos_cemp_Slovenijoje_027.JPG|250px|thumb|Tradicinio karatė [[Kata (Karatė)|kata]] varžybos]]
[[Vaizdas:Karate WC Tampere 2006-1.jpg|250px|thumb|Karatė [[kumite]] varžybos]]
'''Karatė''' ({{ja|空手}} − „tuščia ranka“) - originalus [[Japonija|Japonijos]] savigynos menas, kuriame stengiamasi efektyviausiu keliu išnaudoti žmogaus kūno fizines ir dvasines galimybes, panaudojant blokuojančias ir atakuojančias technikas ar jų kombinacijas kojomis ir rankomis. Originalus karatė, šiandien vadinamas '''tradiciniu karatė''' priklauso ''[[Budo]]'' ({{Ja|Budo}} < ''bu'' – kovos technikos + ''do'' – kelias) kovos menų grupei.
 
''Tradicinis karatė'' paremtas „baigiamosios technikos“ arba mirtino smūgio principu, kai kova su priešininku yra baigiama vienintelės technikos pagalba. Dėl šio principo ''tradicinis karatė'' vadinamas kovos menu.
 
Varžybos '''nėra''' ''tradicinio karatė'' tikslas.
 
''Tradicinis karatė'' skirtas ugdyti įvairiapusę, harmoningą asmenybę, sujungiant fizines ir protines galias techninių judesių pagalba.
 
== Karatė istorija ==
Eilutė 14:
Nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja daugybė ''karatė'' stilių, originalus ''karatė'' buvo vienas.
 
''Tradiciniu karatė'' vadinamas ''Budo'' principais paremtas ''karatė'' arba ''karatėdo'' ({{Ja|karatėdo}} < ''kara'' – tuščia + ''te'' – ranka + ''do'' – kelias). Filosofinis ''tradicinio karatė'' pagrindas ''Budo'' - bendras daugeliui japonų kovos menų ([[Kendo]], [[Judo]] ir kiti).
''Budo'' filosofija – tai kelias, kuriuo eidamas žmogus tobulina savo charakterį, siekia proto ir kūno harmonijos, naudodamas įvairias kovos technikas.
 
Eilutė 24:
H. Nishiyamai pavyko iki galo įgyvendinti savo mokytojo G. Funakoshi idėją - sujungti Okinavos kovos formas ir Japonijos ''Budo'' filosofiją.
 
H. Nishiyama kiekvienais metais keliauja po visą pasaulį ir moko tradicinio karatė meno.<br />
1974 m. rugsėjo 27 d. jo iniciatyva JAV buvo įkurta tarptautinė mėgėjų karatė federacija (IAKF), kuri 1985 m. persivadino į Tarptautinę tradicinio karatė federaciją ([[ITKF]]).
 
1993 m. 101 - oje sesijoje Tarptautinis olimpinis komitetas ([[TOC]]) pripažino ir apibrėžė ''tradicinį karatė'' kaip sportą šaką, kurią kontroliuoja ir valdo ITKF.
 
== Karatė treniruotės ==
eilutė 43 ⟶ 39:
Po meistro G. Funakoshi mirties, 1958 m. buvo surengtos pirmosios oficialios ''karatė'' varžybos.
 
ITKF sportinės varžybos rengiamos ''Budo'' termino "shiai" principu, kuris pažodžiui reiškia: "patikrinkime vienas kitą". Todėl čia svarbiausia ne nugalėti priešininką (pelnyti taškų sužalojant jį ar kitaip jam pakenkiant), o patikrinti savo sukauptus įgūdžius, galimybes, pasisemti patirties ir pakelti savo meistriškumą. Abipusė pagarba - svarbiausia, ko mokomasi kovos aikštelėje varžybų metu. ''Tradicinio karatė'' varžybų taisyklės maksimaliai pritaikytos tam, kad kasdien treniruotėse kaupiamus įgūdžius būtų galima efektyviai pritaikyti ir sporte.
 
''Tradicinio karatė'' varžybų rungtys: ''kumite'' (laisva kova) - individuali vyrų, moterų ir komandinė vyrų; ''kata'' (formos) – individuali vyrų, moterų ir komandinė; ''enbu'' (technikų demonstracija) – vyras/moteris, vyras/vyras; ''fuku-go'' (sujungta kumite ir kata) – vyrų, moterų.
 
== Nuorodos ==