Lietuvos komunistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po 1920–1922 m., LKP susidūrė su nemaža partijos funkcionavimo problema. Ideologiškai neparuošti KP nariai, kurie į LKP įstojo tik vedami revoliucinių nuotaikų ir permainų noro. Dar labiau partijos gyvenimą apsunkino prasidėjusios Lietuvos valdžios represijos, antikomunistinės opozicijos atsiradimas daugumoje Lietuvos miestų. Komunistai partijos viduje pradėjo švietėjišką-propagandinę veiklą, nemažą pagalbą KP gyvybės palaikymui suteikė [[Kominternas|Komunistinis Internacionalas]]. 1921–1940 m. LKP buvo Komunistinio Internacionalo Lietuvos Sekcija, atstovu prie Komunistinio Internacionalo Vykdomojo Komiteto (KIVK) nuo [[1921 m.]] liepos buvo Zigmas Aleksa-Angarietis, nuo [[1923 m.]] jo pavaduotoju buvo V. Kapsukas (nuo [[1924 m.]] V. Kapsukas išrinktas kandidatu į KIVK narius, nuo [[1928 m.]] – KIVK nariu). V. Kapsuko iniciatyva [[1920 m.]] Maskvoje įkurta Lietuvos sovietinė partinė mokykla. 1921–1936 m. ten apmokė apie 550 komunistų.

LKP Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, pagrindiniai jos darbai pokario pradžioje buvo komunistinės spaudos leidimas ir propagandinė veikla, šnipinėjimas TSRS naudai ir kita antivalstybinė veikla, koordinuojama iš Maskvos per pasiuntinybę Kaune. Nuo [[1924 m.]] ypač paaštrėjo komunistų kova su fašistais{{faktas}}, įkurtos kelios antifašistinės organizacijos{{faktas}}, komunistai organizavo mitingus. [[1926 m.]] rinkimus Lietuvoje laimėjo dvi didžiausios kairiosios partijos – Lietuvos Socialdemokratų Partija ir Valstiečiai liaudininkai. Be jų kita stipri jėga buvo Krikščionys-demokratai, bet LSDP ir LVL koalicija buvo pakankamai stipri, kad vestivestų valstybę norimu kursu. Legalizuota Komunistų Partija, pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su TSRS[[Tarybų Sqjunga|SSRS]]. Komunistai kaip legali jėga ėmė rengti mitingus, kaltinti [[tautininkai|tautininkus]] ir Krikščionis Demokratus organizuojant valstybinį perversmą ir pačius tautininkus kaltinti nacionalizmu bei fašizmu. [[1926 m.]] [[gruodžio 17]] d. įvyko tautininkų organizuotas [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|perversmas]], [[Antanas Smetona|A. Smetona]] tapo Lietuvos vadovu, daug socialdemokratų, komunistų ir [[Komjaunimas|komjaunuolių]] suimta (nuteisti 1622 komunistai ir komjaunuoliai, iš jų 146 – sušaudyti)., Komunistųkomunistų partija ir vėl uždrausta. Sušaudyta dauguma Centro Komiteto narių, dėl to netrukus reikėjo rinkti naują Centro Komitetą ir reorganizuoti visą partiją dėl smarkiai sumažėjusio narių skaičiaus.

[[1925 m.]] sausį Komunistųkomunistų Partijąpartijoje sudarėbuvo 879 nariai. 1926 m. – 412, 1932 m. – 600, 1939 m. – apie 2000.