|
}}
'''Brindizis''' yra – [[Italijos miestai|Italijos miestas]] [[Apulija|Apulijoje]], Brindizio provincijos sostinė. Tai [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] uostas. Istoriškai miestas buvo svarbus kultūrai ir prekybai dėl geografinės padėties Italijos pusiasalyje ir naturalaus uosto. Dabar per šį svarbų uostą prekiaujama su [[Graikija]] ir [[Vidurinieji Rytai|Vidurio Rytais]]. Mieste išvystyta žemės ūkio, chemijos ir energetikos pramonė.
== Istorija ==
Yra daug mitų apie Brindizio įkūrimą. Vienas jų teigia, kad įkūrėjas buvo [[Diomedas]].
Brindizis buvo senovės graikų miestas įkurtas prieš romėnų ekspanciją. Lotyniškas pavadinimas ''Brundisium'' kilo nuo graikiško ''Brentesion'' (Βρεντήσιον), kuris reiškia "elnio„elnio galva"galva“, nes miesto uostas panašios formos į gyvūno galvą. [[267 m. pr. m. e.]] ([[245 m. pr. m. e.]] pagal kitus šaltinius) Brindizį užėmė romėnai<ref>{{cite web
| title=Brundisium (Brindisi) Puglia, Italy
| work=Perseus Digital Library
| accessdate=2006-04-19}}</ref>. Puntos kyšulyje, kuris yra už uosto, rastas [[Bronzos amžius|Bronzos amžiaus]] kaimo (XVI a. pr. m. e.) liekanos su [[Mikėnų kultūra|mikėniškos]] keramikos likučiais. [[Herodotas]] mini vietinių gyventojų mikėnišką kilmę. Tor Pisanos nekropolis (į pietus nuo Brindizio senamiesčio) grąžino Korintas|korintietiškus ąsočius VII a. pr. m. e. pirmoje pusėje. Brindizio [[mesapiai]] palaikė tvirtus ryšius su Egėjo jūros graikais.
Po [[Pūnų karai|Pūnų karų]] miestas tapo romėnų karinio laivyno ir jūrinės prekybos centru. Per Sąjungininkų karą miestiečiams buvo suteikta romėnų pilietybė, o [[Lucijus Kornelijus Sula|Sula]] paskelbė Brindizį laisvu uostu. Tačiau jis nukentėjo nuo [[Julijus Cezaris|Cezario]] apgulties [[49 m. pr. m. e.]] ir vėl buvo užpultas 42 m. pr. m. e. ir 40 m. pr. m. e.
Čia gimė poetas [[Pacuvijus]] 220 m. pr. m. e. ir mirė poetas [[Vergilijus]] 19 m. pr. m. e. Romėnams valdant tai buvo svarbus uostas su 100 tūkst. gyventojų, per kurį buvo keliaujama į Graikiją per [[Duresis|Dyrachiumą]] ar [[Kerkyra|Kerkyrą]]. Uostą su [[Roma]] jungė [[Via Appia]] ir [[Via Traiana]]. Via Appia kelio pabaigą prie jūros žymėjo dvi kolonos, kurių viena išliko, o kita perkelta į [[Lečė|Lečę]].
Vėliau miestą užėmė [[ostgotai]] ir atkariavo [[Bizantija]] VI a. [[674]] m. miesta sugriovė Romualdo I vadovaujami [[lombardai]] iš [[Beneventas|Benevento]], bet Brindizį greitai atstatė. IX a. netoliesė buvo saracėnų gyvenvietė, [[piratai]] miestą užpuolė [[836]] m.
[[1070]] m. miestą užėmė [[normanai]], jis tapo Taranto ir Apulijos kunigaikštysčių dalimi, o valdė Konversano grafai. Po baronų sukilimo [[1132]] m. Brindizį valdė Sicilijos karalius Rodžeris II. Kryžiuočių laikais miestas vėl suklestėjo, kai vėl tapo archivyskupystės centru, buvo pastatyta katedra ir pilis su svarbiu nauju arsenalu, o uostas tapo pageidautinu tarpiniu punktu kelyje į Šventąją žemę. Šioje katedroje vedė Sicilijos princas Rodžeris III. Imperatorius [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydrichas II]] iš čia pradėjo [[Šeštasis kryžiaus žygis|Šeštąjį kryžiaus žygį]] [[1227]] m.<ref>Documento sulla VI Crociata partita da Brindisi</ref> Kaip kitus Apulijos uostus Brindizį trumpai valdė [[Venecijos respublika]], kol jį užėmė [[Ispanija]].
[[Maras]] ir žemės drebėjimas nusiaubė miestą [[1348]] ir [[1456]] m.
[[1707]]–[[1734]] m. Brindizį valdė [[Austrijos imperija]], o po to [[Burbonai]]. Tarp [[1943]] m. rugsėjo ir [[1944]] m. vasario miestas buvo laikinoji Italijos sostinė.
XXI a. Brindizis yra San Marko brigados, jūrinės brigados pakeitusios pavadinimą po [[Venecija|Venecijos]] gynimo per Pirmąjį pasaulinį karą<ref>{{cite web
| 