'''Simonas Šultė''' ([[1875]] m. [[sausio 8]] d. [[Krakiai|Krakiuose]], Mažeikių raj. – [[1920]] m. [[rugsėjo 29]] d. [[Palėvenėlė]]je, [[Kupiškio valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, katalikų sociologas.
== Biografija ==
[[1907]]–[[1909]] m. studijavo [[Leuveno universitetas|Leuveno]], [[1905]]–1907 m. ir 1909–[[1911]] m. – [[Fribūro universitetas|Fribūro universitetuose]]. Filosofijos ir teologijos mokslų daktaras. [[1915]] m. mokytojavo [[Panevėžys|Panevėžio]] mokyklose. [[1919]]–1920 m. kunigavo Palėvenėlėje[[Palėvenėlė]]je.
Bendradarbiavo [[Draugija (žurnalas)|„Draugijoje“]], [[Ganytojas (Kaunas)|„Ganytojuje“]], [[Laisvė (Kaunas)|„Laisvėje“]]. Propagavo katalikiškojo socializmo, mokslų filosofijos, vadinamojo naujojo auklėjimo idėjas. Svarbiausi darbai: „Gamta ir žmogus“ (1919 m.), „Evoliucijos keliai ir revoliucijos dėsniai“ (1919 m.), „Savasties principas ir evoliucija“ (1920 m.), „Žmogaus ir piliečių teisių pareiškimas“ ([[1921]] m.). <ref>http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/Straipsniai/3131.htm</ref>
