Žiedų valdovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.5) (robotas Pridedama: ky:Теңир шакеги |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:LotR_cover.jpg|right]]
'''„Žiedų valdovas“''' (The Lord of the Rings) – [[Tolkinas|Džono Ronaldo Ruelio Tolkino]] kūrinys, apibūdinamas kaip epinė [[
Veiksmas vyksta Tolkino sugalvoto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje Viduržeme (Middle - earth). Daugiau apie Ardą žr. [[Tolkinas|čia]]. Knygos pavadinimas gali būti interpretuojamas įvairiai. Paprastai sakoma, kad Žiedų valdovas – tai Sauronas, pagrindinis blogio atstovas kūrinyje. Tačiau valdovu gali būti pavadintas ir kitas ne mažiau svarbus knygos veikėjas – pats Žiedas.
Eilutė 37:
In the Land of Mordor where the Shadows lie.''
Trys žiedai elfų karaliams, po
Septyni - nykštukų valdovams, jų akmeninėse
Devyni - žmonių mirtingų, žūčiai pasmerktų,
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias.
Vienas žiedas visiems valdyti, Vienas žiedas visiems surasti,
Vienas žiedas visiems
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias.
Eilutė 65:
''Iš tiesų aš nustebintas to, kaip buvo priimtas „Žiedas“ – ir be galo patenkintas. Tačiau nemanau, kad sukėliau potvynio bangą. Nemanau, kad toks mažytis hobitiškas padarėlis ar netgi bet kokio ūgio žmogus galėtų tą padaryti. Jei potvynis yra (manau, yra), tai man tiesiog pasisekė, kad į jį papuoliau – esu tik jo dalelė.''
Jau dveji metai po knygos išleidimo susidomėta jos ekranizacijos galimybėmis. Tolkinas manė, kad tinkamiausia filmo forma būtų animacija, tačiau jam nepatiko nė vienas pasiūlytas scenarijus. Po jo mirties pasirodė dvi animacinės versijos: [[Rankin ir Bass „Karaliaus sugrįžimas“|Rankin-Bass]] televizinė ir [[Bakshi „Žiedų valdovas“|Ralph‘o Bakshi]], rodyta kino teatruose. Nė viena nesulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Taigi „Žiedų valdovo“ įtaka per kino ekraną nesklido. Ji buvo jaučiama septintame-aštuntame dešimtmetyje pamažu stiprėjant ''[[
Jungtinėse Amerikos Valstijose „Žiedų valdovas“ virto ištisu kultūriniu reiškiniu, kai buvo išleistas minkštais viršeliais [[1965]] m. – ir ne vien todėl, kad šis leidimas buvo pigesnis ir prieinamesnis, bet ir dėl leidimo metų. Tuo metu knyga rezonavo su daugybe kultūrinių dalykų: pavyzdžiui, Frodo pacifizmas atliepė augančiam judėjimui prieš Vietnamo karą, taip pat vis labiau imta susirūpinti dėl užterštumo bei industrializacijos – problemų, kurios Tolkinui buvo vienos iš svarbiausių. Mitinė kova tarp gėrio ir blogio, pavaizduota Tolkino kūrinyje, tapo pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su galingomis struktūromis – mąstant kitaip. Tai buvo viena iš pagrindinių septintojo dešimtmečio kontrakultūrų filosofijų: reikia ne „parsiduoti“, manant, kad pakreipsi įvykius kita linkme, dirbdamas išvien su strūktura, bet sukurti visiškai naujas struktūras. Tai – komunos, organinė sodininkystė, gyvenimas kartu nesusituokus ir pan.
| |||