Pirmoji Ženevos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[ImageVaizdas:Original Geneva Conventions.jpg|thumb|1864  m. Ženevos konvencija]]
[[ImageVaizdas:signing of the first geneva convention.jpg|350px|left|thumb|Pasirašymas]]
'''Pirmoji Ženevos konvencija''' - – [[1864]] metų m. [[Ženevos konvencija]] dėl [[sužeistas mūšyje|sužeistųjų]] padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės [[humanitarinė teisė|humanitarinės teisės]] pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles - – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas|Raudonojo Kryžiaus]] baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.
 
== Istorija ==
[[Šveicarijos Federalinė Taryba]], paskatinta [[Henry Dunant|Henrio Dananto]] ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 metais m. sušaukė konferenciją [[Ženeva|Ženevoje]]. Joje (dalyvavo 16 valstybių) atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).
 
== Literatūra ==
* George B. Davis, "The Geneva Convention, " ''The American Journal of International Law'', 1907
* Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " ''The American Journal of International Law'', 1951
 
[[Kategorija:tarptautinė humanitarinė teisė]]
16 011

pakeitimų