Anekdotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv
Eilutė 1:
'''Anekdotas'''  – trumpas pasakojimas, dažnai komiškas.

Anekdotai būna dviejų rūšių:
* biografiniai ar istoriniai trumpi pasakojimai apie garsius asmenis ar įvykius, nebūtinai komiški.
* trumpas, komiškas pasakojimas, turintis staigią, efektyvią, dažnai netikėtą pabaigą. Jis gali būti visiškai pramanytas, kur veiksmas gali vykti tiek realioje tiek istorinėje aplinkoje, tiek pramanytoje abstrakčioje.
 
Antrasis anekdotų variantas būdingas [[lietuviai|lietuvių]], [[rusai|rusų]], [[čekai (tauta)|čekų]], [[bulgarai|bulgarų]] kultūrai, tuo tarpu kitose Vakarų Europos kultūrose tokie anekdotai paprastai vadinami pokštais (angliškai ''jokes''). Lietuvos kultūrai pirmojo tipo anekdotai mažai būdingi. Žinomas jų pavyzdys - – trumpos komiškos istorijos apie mokslininkus ir kitus žinomus asmenis, kuriuos paskutiniame puslapyje nuo seno spausdina mokslo populiarinimo žurnalas „[[Mokslas ir gyvenimas]]“.
 
Anekdotai dažnai pasakojami apie žymias asmenybes, pašiepiami realūs jų charakteriai ar veiksmai bei suteikiami jiems nebūdingi neigiami bruožai. Daugelyje šalių egzistuoja anekdotai, pašiepiantys jų tautines [[mažuma]]s bei kaimynines šalis ir [[tauta]]s.
eilutė 11 ⟶ 13:
Daugelis jų artimi mažiesiems literatūros žanrams (pvz., [[minklė]]ms, nesusikalbėjimams). Jų tekstai paprastai įrėminami papildomais komentarais.
 
Lietuvoje populiarūs anekdotai su personažu [[Petriukas|Petriuku]]. Taip pat populiarus personažas  – [[Kindziulis]]. šiuose anekdotuose visada yra frazė "Čia„Čia priėjo Kindziulis ir tarė… "tarė…“, kuri efektingai užbaigia anekdotą.
 
== Politinis anekdotas ==
[[SSRS|Sovietų Sąjungoje]] buvo griežta spaudos [[cenzūra]], persekiojami asmenys, kurių pasisakymai neįtikdavo valdžiai. Tokioje situacijoje klestėjo politinio anekdoto žanras. Pasakodamas anekdotą, pašiepiantį Tarybųsovietų valdžią, asmuo pasijausdavo laisvesnis, be to, taip pademonstruodavo savo drąsą, kadangi buvo manoma, kad už politinį anekdotą persekiodavo specialiosios tarnybos.
 
[[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] buvo griežta spaudos [[cenzūra]], persekiojami asmenys, kurių pasisakymai neįtikdavo valdžiai.
Tokioje situacijoje klestėjo politinio anekdoto žanras. Pasakodamas anekdotą, pašiepiantį Tarybų valdžią, asmuo pasijausdavo laisvesnis, be to, taip pademonstruodavo savo drąsą, kadangi buvo manoma, kad už politinį anekdotą persekiodavo specialiosios tarnybos.
Klynas
 
== Nuorodos ==
* {{LLE|Anekdotas|[[Bronislava Kerbelytė]]}}
 
{{Vikižodynas|anekdotas}}
{{Vikišaltiniai|Kategorija:Anekdotai|Kategorija:Anekdotai}}
* {{LLE|Anekdotas|[[Bronislava Kerbelytė]]}}
 
{{kalb-stub}}
{{lietuvių liaudies muzika}}
 
[[Kategorija:Literatūros žanrai]]
[[Kategorija:Tautosaka]]
eilutė 51 ⟶ 50:
[[yi:וויץ]]
[[zh:笑話]]
Klyna jai labai skaudėjo..