01:18, 10 vasario 2012 versija taisyti EmausBot (aptarimas \| indėlis) Botai 154 273 keitimai S r2.7.2+) (robotas Pridedama: my:ကမီယိုပန်းပြောက် ← Prieš tai darytas keitimas		12:51, 27 vasario 2012 versija taisyti anuliuoti Konsultantas (aptarimas \| indėlis) 2 385 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: Romoje paplito ir stiklinės garsiųjų kamėjų kopijos, kuriose dažniausiai kartojosi [[Tiberijus\|Tiberijaus]], Germaniko, Druzo profiliai, taip pat kai kurie mitologiniai ar pusiau mitologiniai personažai – [[Medūza (mitologija)\|Medūza]], Aleksandras Didysis ir kt. Žlugus Romos imperijai, gliptikos menas smuko. Religinio fanatizmo siautėjimo laikais, kai buvo griaunamos šventyklos ir niokojamos „pagoniškos“ skulptūros, senosios antikinės gemos netikėtai rado prieglaudą viduramžių bažnyčiose ir vienuolynuose: jomis buvo puošiamos naujojo kulto [[Relikvija\|relikvijos]] ir liturginiai reikmenys. Antikiniai siužetai buvo pritaikomi krikščioniškoms reikmėms: pergalės deivės virsdavo angelais, [[Jupiteris (mitologija)\|Jupiteris]] – evangelistu [[Apaštalas Jonas\|Jonu]], [[Persėjas]] – [[Dovydas\|Dovydu]]. Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo gemų kolekcijoje saugoma kamėja su Antonijaus ir Druzo portretais ilgai buvo laikoma [[Juozapas\|Juozapo]] ir [[Marija (Jėzaus motina)\|Marijos]] vestuvinio žiedo papuošalu. Kartais, jeigu vien tik naujosios interpretacijos nepakakdavo, kad gema taptų ideologiškai „švari“, ją perdirbdavo. Eilutė 48: Kaip ir visi meno kūriniai, gemos nuo senų laikų yra kolekcionavimo objektas. Didžiausi ir meniškiausi gemų rinkiniai saugomi [[Roma\|Romoje]], [[Neapolis\|Neapolyje]], [[Viena\|Vienoje]], [[Paryžius\|Paryžiuje]], [[Londonas\|Londone]], [[Berlynas\|Berlyne]] ir [[Sankt Peterburgas\|Sankt Peterburge]]. Garsi gemų kolekcionierė buvo [[Rusija\|Rusijos]] imperatorė [[Jekaterina II]], XVIII a. pabaigoje įsigijusi garsias de Breteilio, Bairso, Sleido, Mengso, lordo Beverlio, hercogo Liudviko-Pilypo Orleaniečio, herocogo Sen-Moriso, [[Drezdenas\|Drezdeno]] menų akademijos direktoriaus Kazanovos rinkinius. Savo kolekcija [[Jekaterina II]] labai didžiavosi ir, pasak jos pačios, demonstravo ją tik penkiems - šešiems žmonėms. Iš viso imperatorė sukaupė virš 10 000 gemų – bene didžiausią Europos kolekciją. == Garsios kamėjos == [[Vaizdas:GonzagaCameo.jpg\|250px\|thumb\|right\|Gonzagų kamėja]] '''Gonzagų kamėja''' pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1542 m. [[Mantuja\|Mantujos]] didikų Gonzagų inventoriniuose sąrašuose. Per keturis šimtus metų ji septynis kartus keitė savininkus. 1630 m., kai Mantują užėmė austrų kariuomenė, kamėja buvo išvežta į [[Praha\|Prahą]], į [[Habsburgai\|Habsburgų]] lobyną. Vėliau ji tapo švedų karių grobiu ir pateko į [[Stokholmas\|Stokholmą]]. Kai [[Švedija\|Švedijos]] karalienė Kristina atsisakė sosto, su savimi į [[Italija\|Italiją]] ji pasiėmė ir šią kamėją. Po karalienės mirties kamėja pateko į ~~hercogų~~hercogo ~~Odeskalkių~~Livijo Odeskalkio (Livio Odescalchi) rinkinius, 1794 m. ją įsigyja popiežius [[Pijus VI]], 1798 m. Gonzagų kamėja patenka į [[Prancūzija\|Prancūziją]], kur ~~buvo~~ saugoma iki 1814 metų, kai Žozefina Bogarnė ([[Napoleonas\|Napoleono]] žmona) ją padovanoja [[Aleksandras I (Rusija)\|Aleksandrui I]]. Šiuo metu Gonzagų kamėja saugoma Sankt Peterburge, Ermitaže. Gonzagų kamėją sukūrė nežinomas Aleksandrijos meistras III amžiuje pr. m. e. Kamėjoje Ptolemėjas II ir jo žmona Arsinoja pavaizduoti kaip graikų [[Panteonas\|panteono]] dievai. Ant Ptolemėjo peties – [[Dzeusas\|Dzeuso]] [[egida]], o šalmas daro jį panašų į karo dievą [[Arėjas\|Arėją]]. Abiejų valdovų galvos puoštos [[Lauras\|laurų]] vainikais – tai dieviškumo ženklas.

Gema: Skirtumas tarp puslapio versijų