12:12, 27 vasario 2012 versija taisyti Konsultantas (aptarimas \| indėlis) 2 385 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		12:38, 27 vasario 2012 versija taisyti anuliuoti Konsultantas (aptarimas \| indėlis) 2 385 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – '''magnitudė''' ir [[žemės drebėjimo intensyvumas\|intensyvumas]]. Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal [[Seismografas\|seismografais]] užfiksuotų virpesių amplitudes. Vienas žingsnis magnitudžių skalėje rodo 32 kartus didesnę išlaisvintą energija, pavyzdžiui, 4 magnitudžių drebėjimo energija yra 32 kartus didesnė už 3 magnitudžių drebėjimą. '''Intensyvumas''' nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje ir nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Ryšys tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo.<br /> Eilutė 19: \|----- \| align="center" \| 1-3 \|\| align="center" \| I \| Nejaučiamas, arba jaučiamas tik ~~esant~~ ypatingai ~~palankioms~~palankiomis sąlygomis. \|----- \| align="center" \| 3-3,9 \|\| align="center" \| II-III Eilutė 27: \| align="center" \| 4,0-4,9 \|\| align="center" \| IV-V \| IV. Pastatuose dauguma žmonių jaučia drebėjimą. Kai kurie gali pabusti iš miego. Virpa langai, indai, durys. V. Jaučiama išorėje. Dauguma žmonių pabunda. Nukrenta kai kurie indai, suskyla langai, nestabilūs objektai nuvirsta. \|----- \| align="center" \| 5,0-5,9 \|\| align="center" \| VI-VII Eilutė 45: (''Duomenys iš JAV Geologijos tarnybos'') '''Tipinės žemės drebėjimų sukeltos pasekmės.''' Lentelę reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pasekmės priklauso ne tik nuo žemės drebėjimo magnitudės, bet ir nuo atstumo iki epicentro, ~~o taip pat~~bei nuo geologinių sąlygų (kai kuriose vietos gali padidinti sugriovimus). {\| border="1" width="99%" Eilutė 81: \|----- \| Milžiniškas \|\| 8,0-8,9 \| Gali sukelti labai didelę žalą ~~keleto~~kelių šimtų kilometrų spinduliu. \| 1 per metus \|----- Eilutė 91: == Didžiausi žemės drebėjimai == [[Vaizdas:San Francisco earthquake.jpg\|~~400px~~800px\|thumb\|center\|San Francisko panoraminė nuotrauka po žemės drebėjimo 1906 m.]] * [[1556]] – [[Kinija (regionas)\|Kinija]] žuvo apie 800 000 žmonių; * [[1976]] – [[Kinija]] žuvo apie 600 000 žmonių; Eilutė 99: == Žemės drebėjimai Lietuvoje == Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas [[Petras Dusburgietis\|Petro ~~Duisburgiečio~~Dusburgiečio]] kronikoje ir sako, kad [[1328]] metais [[Skirsnemunė]]je taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. [[1909]] metais [[Bezdonys]]e [[Vilniaus rajonas\|Vilniaus rajone]] buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. [[2001]] metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti [[Salakas\|Salake]], užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. [[1904]] m. virpesiai atsklido iš Oslo [[Fjordas\|fjordo]], o [[1940]], [[1977]], [[1986]] ir [[1990]] m. iš Vrančo kanų regiono [[Rumunija\|Rumunijoje]]. [[2004]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Kaliningrado sritis\|Kaliningrado sritį]] sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje.

Žemės drebėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų