Ulos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 pridėtas baitas ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
Ulos pergalė pakeitė karinę ir politinę situaciją. Lietuva atgavo pusiausvyrą rusų fronte. Kur kas tvirčiau pasijuto ir Lietuvos delegacija Varšuvos seime, kur [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]], paskutiniojo [[Jogailaičių dinastija|Jogailaičio]] palaikomi lenkai spaudė lietuvius priimti jų aneksinius reikalavimus. Sustiprėjusi lietuvių pozicija nulėmė tai, kad unijos klausimas kol kas liko atviras ir atidėtas tolesnėms deryboms.
 
Susvyravus rusų frontui po Ulos mūšio, drąsiau pasijuto ir caro represuojami rusų didbajoriai. [[1564]] m. [[balandžio 30]] d. į lietuvių pusę perbėgo žymus karvedys, kunigaikštis Andrejus[[Andrėjus Michailovičius Kurbskis]]. Lietuva išsikovojo atokvėpį, kurį galėjo išnaudoti vidaus pertvarkymams, kad galėtų labiau suvienyti valdantįjį luomą.
 
Tolesnėse derybose su lenkais iki pat [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] Mikalojus Radvila Rudasis griežtai gynė Lietuvos savarankiškumą. Lenkams įrodinėjant, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą Lenkijos karūnai, viename posėdyje Ulos mūšio didvyris atkirto: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės. Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgelių žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones... Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo viešpačiu“.
5 587

pakeitimai