Lietuvos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Antrasis pasaulinis karas]] prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkiją. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Vokietija siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilnių. Nors 1939 m. [[rugsėjo 17]] d., paskelbus dalinę mobilizaciją, surinkta 100 000 karių, [[spalio 2]] d. kariuomenė demobilizuota. Ribentropui atskridus į Maskvą, 1939 m. rugsėjo mėn. 28 d., SSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista Stalinuisovietams. Dabar jau SSRS politikai pradėjo ruoštis pajungti Lietuvą. Jau kitą dieną po sutarties pasirašymo Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje buvosovietai pareikštaspareiškė norasnorą aptarti„aptarti šalių santykiussantykius“. [[Spalio 9]] d. ministro pirmininko pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]] ir kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] išvyko į Kauną pranešti vyriausybei apie derybų eigą. Pasirinkimas Lietuvos vyriausybei buvo toks: 1) arba ji pasirašo Sovietų Sąjungos reikalaujamą savitarpio pagalbos sutartį, duodančią Sovietų Sąjungai teisę laikyti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietovėse sutarto kiekio įgulas ir atgauna Vilnių su Vilniaus krašto teritorijos dalimi., 2) arba tos sutarties nepasirašo ir tada neatgauna Vilniaus, ir sueina į pražūtingą konliktąkonfliktą su Sovietų Sąjunga. Kokį pavidalą galėjo įgauti tas konfliktas parodė [[Žiemos karas|Suomijos patyrimas]]. Tuometinė Lietuvos vyriausybė pasirinko pirmąją išeitį. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasirašoma sutartisvadinama „savitarpio pagalbos sutartis“, kurią įamžino ir du rusų fotografai. Po,Vos taipją vadinamos, savitarpio pagalbos sutarties pasirašymo,pasirašius sovietų karinės įgulos nedelsdamos įsikūrė karinėse bazėse [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]], [[Gaižiūnai|Gaižiūnuose]] (prie Jonavos – Gaižiūnuose), [[Prienai|Prienuose]] ir [[Alytus|Alytuje]].

Žlugus Lenkijai[[Lenkija]]i Lietuva nebeteko galimybės balansuoti tarp didžiųjų regiono valstybių ir jos likimą nulėmė [[Molotovo-Ribentropo paktas|Moltovo-Ribentropo paktu]] pasiekti didžiųjųSSRS valstybiųir Vokietijos susitarimai dėl įtakos sferų. Lietuva su kitomis [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybėmis]] atsidūrė Sovietų Sąjungos okupacinių siekių sferoje. 1939 m. spalio mėn. SSRS grąžino Lietuvai tik mažiau nei pusę 1920 m. liepos 12 d. sutartimi numatytos Vilniaus krašto okupuototeritorijos, okupuotos želigovskininkų 1920 m. spalio mėn., kitą dalį priskirdamaatidavė [[Baltarusijos SSR]], tuo 'de facto' aneksuodama nemenką dalį lietuvių etninių žemių su [[Gardinas|Gardino]], miestu[[Lyda|Lydos]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Smurgainys|Smurgainių]] ir kitomiskitais lietuviškomismiestais salomis.bei Daliesdaugeliu žemiųlietuvių gyvenamų plotų. Teritorijos grąžinimas Lietuvai buvo atliktas su ultimatyvaus reikalavimo tenkinimu dislokuoti [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] ir Lietuvos centre Raudonosios armijos karines bazes.

„[[Liaudies Seimasseimas]]“ 1940 m. [[liepos 23]] d. išrinko„išrinko“ 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti konstitucijos projektą. Parengtą konstitucijos projektą „[[Liaudies Seimas]]“ priėmė [[rugpjūčio 25]] d.

Išrinkti 78 „Liaudies“„[[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]]“ atstovai susirinko į [[Kauno muzikinis teatras|Valstybės teatrą]] ir dirbo liepos 21-23 d. juridiškai įteisindami sovietinę santvarką (okupaciją).

Pirmą „Liaudies“„[[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]]“ posėdį atidarė einantis prezidento pareigas [[Justas Paleckis]]. Išrenkamas „Liaudies“„[[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]]“ prezidiumas: [[Liudas Adomauskas]] – pirmininkas, [[Mečys Gedvilas]] – pavaduotojas, J. Grigalavičius – antrasis pavaduotojas, [[Petras Cvirka]] ir [[Antanas Venclova]] – sekretoriais. Šie penki prezidiumo nariai pasirašinėjo visas Seimo deklaracijas.

Pirmoji „Liaudies„[[Liaudies seimo“Seimas|Liaudies seimo]]“ sesija išrinko 20 įgaliotinių, kuriems buvo patikėta misija – perduoti [[SSRS AT|SSSR Aukščiausiajai Tarybai]] Deklaraciją dėl Lietuvos į stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį ir „parvežti Stalino Saulę“saulę“: Lietuvos prezidentas [[Justas Paleckis]], vidaus reikalų ministras [[Mečys Gedvilas]], buvęs kunigas, vyriausias kontrolierius [[Liudas Adomauskas]], žemės ūkio ministras [[Matas Mickis]], švietimo ministras rašytojas [[Antanas Venclova]], rašytojas [[Liudas Gira]], krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas gen. [[Vincas Vitkauskas]], profsąjungų pirmininkas [[Motiejus Šumauskas]], kompartijos veikėjas [[Karolis Didžiulis-Grosmanas]], rašytojas Petras Cvirka, poetė [[Salomėja Nėris]], [[Kipras Petrauskas]], darbininkas [[Pranas Zibertas]], S. Vaineikienė, [[Icikas Meskupas-Adomas]], kareivis V. Ditkevičius, P. Petrauskas, J. Demskis, M. Kutraitė, B. Abdulskaitė.

1940 m. liepos 21 d. „Liaudies„[[Liaudies seimui“Seimas|Liaudies seimui]]“ nubalsavus už Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos, Lietuvos R.Respublikos pasiuntiniai įteikė protesto notas daugumai vyriausybių, prie kurių jie buvo akredituoti. Pirmasis tokį protestą liepos 21 d. pareiškė K. Škirpa Reicho užsienio reikalų ministrui Joachimui von Ribentropui.