Slovakiška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Slovakiška [[kulinarija]] formavosi veikiant skirtingoms tradicijoms, atėjusioms senovėje su čia valdžiusių [[Senovės Roma|romėnų]] mitybos įpročiais, kuriuos vėliau papildė kaimyninių [[germanai|germanų]] ir [[slavai|slavų]], kitų [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] imperijos tautų tradicijų įtaka. Slovakiškos virtuvės ištakos siekia laikus, kai dauguma gyventojų gyveno kaimuose ir maitinosi daugiausiai savo jėgomis užaugintu ir paruoštu maistu.

 

Vietinė virtuvė rėmėsi ribotu kiekiu pagrindinių vietinių išteklių: [[kviečiai]]s, bulvėmis, pienu ir jo produktais, [[kiauliena]], raugintais [[kopūstai]]s ir [[svogūnai]]s. Kiek mažiau kitu tradiciniu maistu – [[jautiena]], [[paukštiena]], [[aviena]], ožkų mėsa, kiaušiniais, kai kuriomis kitomis tradicinėmis daržovėmis, vaisiais ir miško grybais bei uogomis. Dauguma šių produktų dažniausiai buvo išauginama ir pagaminama šeimyniniuose ūkiuose arba įsigyjama iš vietinių turgų. Iš kvietinių miltų [[tešla|tešlos]] buvo gaminami [[virtiniai]], [[makaronai]]. Bulvės daugiausiai naudotos maistui jas išverdant arba kaip bulvinė košė. Iš pieno gaminta daugelis įvairių produktų: grietinėlė, grietinė, sviestas, įvairūs sūriai. Iš kiaulienos gamintos tradicinės dešrelės, kraujinės dešros, rūkyti gaminiai, lašiniai. Vietoje kepimo [[aliejus|aliejaus]] daugiau buvo priimtini gyvuliniai [[riebalai]] ir [[taukai]]. [[Prieskoniai]] plačiau nebuvo vartojami. Dažniausi gėrimai buvo šviežias ir raugintas pienas, alus.

Tradiciniai gardumynai kepami ištisus metus, bet daugiausiai – Kalėdoms, Velykoms. Naminiai gardumynai paprastai iškepami namie, juos sunkiau rasti parduotuvėse.

* '''Laskonky''' – purios tešlos pyragaičiai su graikiniais riešutais ir kremu,

* '''Vajcový koňak''' – kalėdinis saldus gėrimas, kurio pagrindas žali kiaušiniai, pienas, prieskoniai,

* '''Skalický trdelnik''' – [[trdelnikas]], gaminys, kepamas liejant tešlą ant besisukančio iešmo virš atviros ugnies,