Sąžiningumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

335 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
=== Akademinio nesąžiningumo tyrimai ===
 
Akademinio nesąžiningumo tyrimai leidžia planuoti, kurti bei įgyvendinti [[Prevencija|prevencines]] priemones. Tačiau tyrimų rezultatai dažnai priklauso nuo tyrimo [[Metodologija|metodologijos]][[Duomenys|duomenų]] rinkimo metodų, imties, duomenų rinkimo proceso. Remiantis įvairiais tyrimais, akademinis nesąžiningumas tarp [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[Kolegija|kolegijų]] studentų gali būti paplitęs nuo 9% iki 95%.<ref>http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/contentdelivery/servlet/ERICServlet?accno=ED360903</ref> 2002 m. [[Kalifornija|Kalifornijos]] valstijos Lupton [[universitetas]] ir Centrinis Vašingtono Chapman universitetas JAV atliko [[Rusija|Rusijoje]] ir JAV verslą studijuojančių studentų apklausą apie akademinį sukčiavimą. Remiantis rezultatais, 55% JAV studentų ir 64% Rusijos studentų prisipažino sukčiavę, 69% Rusijos studentų teigė manantys, kad jų kolegos taip pat sukčiauja per egzaminus. Tuo metu taip teigiančių JAV studentų buvo 24%.<ref>http://jmd.sagepub.com/content/32/3/275.full.pdf+html</ref>
 
Lietuvoje jaunimo sąžiningumą, sąžiningo elgesio priežastis, jo paplitimą 2011 metais tyrė [[Transparency International Lietuvos skyrius|„Transparency International“ Lietuvos skyrius]].<ref>http://www.transparency.lt/new/images/tils_jaunimo_saziningumo_tyrimas.pdf</ref> Rezultatai rodo, kad nesąžiningas elgesys labiausiai paplitęs [[Mokykla|mokyklose]] (47 proc.), universitetuose (38 proc.), mažiausiai- šeimoje (10 proc.), o labiausiai paplitusios nepiniginės nesąžiningumo išraiškos- [[melas,]] siekiant apsaugoti kitus (94% proc.), melas, siekiant asmeninės naudos (79% proc.), susitarimo „paslauga už paslaugą“ vykdymas (76% proc.), [[Nepotizmas|įsidarbinimas pasinaudojant pažintimis]] (60% proc.). Dauguma Lietuvos jaunimo tiek mokykloje, tiek studijų metu nusirašinėja (atitinkamai 88% proc. ir 60% proc.), duoda nusirašyti (atitinkamai 87% proc. ir 72% proc.), naudojasi paruoštukais („špargalkėmis“) (atitinkamai 79% ir 69%). Anot respondentų, daugiausiai įtakos nesąžiningam jaunimo elgesiui turi [[žiniasklaida]] (49 proc.), šalies [[politika]] (48 proc.) ir šalies [[ekonomika]] (36 proc.), sąžiningam- [[šeima]] (76 proc.), draugai (69 proc.), [[Švietimo sistema|švietimo sistemos]] atstovai (35 proc.). Svarbiausiomis vertybėmis respondentai įvardino šeimą, sąžiningumą ir aukštąjį išsilavinimą, mažiausiai svarbiomis- turtą, [[Prestižas|prestižinę]] [[Profesija|profesiją]] ir visuotinį pripažinimą. Nors 82 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad antikorupcinis švietimas yra reikalingas, tokio tipo programose mokymo įstaigose dalyvavo 9 proc.
 
=== Akademinio nesąžiningumo tipai ===
 
* Nusirašinėti nuo kito mokinio, studento
* Pirkti (rašto) darbus
* Naudotis paruoštukais („špargalkėmis“) ar kitų parengtais užduočių sprendimo būdais
* Atsiskaityti (laikyti [[Egzaminas|egzaminą]], kontrolinį ir pan.) už kitą mokinį, studentą
* Pirkti užduotis
* Pirkti užduočių sprendimo būdus/atlikimą
* Papirkti mokytoją, [[Dėstytojas|dėstytoją]]
* Susidurti su mokytojo, dėstytojo nuolaidžiavimu nustatytai tvarkai (pvz.pavyzdžiui, paleidimaspaleisti iš pamokų)
* Jausti mokytojo, dėstytojo spaudimą jam neoficialiai atsilyginti (pvz.pavyzdžiui, pirkti jo leistas knygas[[knyga]]s)
* Duoti nusirašyti
* Plagijuoti (kopijuoti [[Referatas|referatus]], kitokius kitų asmenų darbus ir pateikti juos kaip savus)
* Klastoti dokumentus (ligos raštelį, įrašyti pažymius į dienyną ir pan.)
* Rengti rašto darbus už atlygį<ref>http://www.transparency.lt/new/images/tils_jaunimo_saziningumo_tyrimas.pdf</ref>
 
 
Šalia įvardintų akademinio nesąžiningumo tipų dažnai skiriamas ir plagijavimas. Jis gali būti apibrėžtas kaip kito asmens žodžių ar idėjų panaudojimas be nuorodos į šaltinį. Taip pat tai yra vienas iš vagystės tipų.<ref>John C. Hodges, et al., Harbrace College Handbook, 13th Edition, 1998, G-38. </ref> Plagijavimas yra prilyginamas [[Intelektinė nuosavybė|intelektinės nuosavybės]] vagystei. Ši veika [[Kriminalizacija|kriminalizuota]] daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje. LR [[Baudžiamasis kodeksas|Baudžiamojo kodekso]] 191 str. Bebe kitų [[Bausmė|bausmių]] numato ir [[Laisvės atėmimas|laisvės atėmimą]] iki dviejų metų asmeniui, kuris savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą [[Literatūra|literatūros]], [[Mokslas|mokslo]] ar [[Menas|meno]] kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir [[Duomenų bazė|duomenų bazes]]) arba jo dalį.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416522</ref>
 
=== Prevencija ===
 
Siekiant sumažinti akademinį nesąžiningumą yra kuriamos įvairios prevencinės priemonės, pavyzdžiui, [[Etikos kodeksas|etikos kodeksai]], pastebėtų pažeidimų pranešimų formos<ref>http://www.chapman.edu/faculty/OC/AIC/</ref> arba vidaus tvarkos taisyklės. LR Švietimo [[Įstatymas|įstatyme]] yra numatyta, kad [[Moksleivis|moksleiviai]] turi laikytis mokinio elgesio normų, kurias nustato mokyklos. Jos apibrėžia mokinių teises ir pareigas[[pareiga]]s, [[Atsakomybė|atsakomybę]] už taisyklių pažeidimus. Pavyzdžiui, Varėnos Matuizų vidurinės mokyklos mokinio elgesio taisyklės draudžia nusirašinėti. Pažeidus taisykles yra skiriamos įvairios nuobaudos – nuo papeikimo iki pašalinimo iš mokyklos.<ref>http://www.matuizos.varena.lm.lt/tei_par.html</ref> JAV yra įkurtas tarptautinis akademinio sąžiningumo centras. Jo pradžia siejama su 1992m1992 m. Rutgers universitete vykusia [[konferencija]], kuomet vienas iš centro steigėjų pristatė akademinio nesąžiningumo tyrimą. Pasibaigus konferencijai buvo nuspręsta įsteigti Tarptautinį akademinio sąžiningumo centrą. Pagrindinė šio centro užduotis teikti informaciją apie akademinį sąžiningumą ir įvairiais būdais skatinti tai tarp mokymo įstaigų.<ref>http://www.academicintegrity.org/about_us/index.php</ref> [[Lietuvos studentų sąjunga]] vykdė projektą „Skaidrios studijos“. Jo metu buvo suorganizuota konferencija apie akademinę [[Korupcija|korupciją]], kurios metu akademinės bendruomenės[[bendruomenė]]s nariai skaitė pranešimus, vyko diskusija.<ref> http://www.lss.lt/-skaidrios-studijos--59/lt/</ref> 2009 m. taip pat buvo paskelbtas rašto darbų „Skaidrios studijos“ konkursas. Šiuo konkursu siekta paskatinti studentus domėtis akademinės korupcijos reiškiniu, jo pasekmėmis.<ref>http://www.lss.lt/ltpaskutines-naujienos-30/lt/konkurse----skaidrios-studijos-----studentu-lupomis-apie-akademine-korupcija-116.html</ref>
 
 
184

pakeitimai