Sąžiningumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sąžiningumo (''angl. integrity'') [[principas]] [[Teisė|teisėje]] reiškia asmens ar [[Institucija|institucijos]] savybę, kurią interpretuoja [[Teismas|teismai]] pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus.<ref>Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos.</ref> Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar [[asmuo]] galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti.<ref>www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juris34.doc</ref> Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas[[pareiga]]s, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

Sąžiningumas minimas įvairiuose [Teisės aktas|teisės aktuose]], pavyzdžiui, LR [[Civilinis kodeksas|Civiliniame kodekse]] ir Valstybės[[Valstybė]]s [[Politika|politikų]] elgesio kodekse. Pastarajame pažymima, kad valstybės politikas viešajame gyvenime turi vadovautis teisingumo, [[Skaidrumas (socialiniai mokslai)|skaidrumo]], [[Viešumas|viešumo]], [[Atsakomybė|atsakomybės]] ir sąžiningumo principais, einant pareigas laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių sukelti visuomenėje[[visuomenė]]je abejonę.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6223&p_d=81455&p_k=1</ref> Lietuvos teismai taip pat ne kartą analizavo sąžiningumo principo turinį.

Pasaulinis sąžiningumo indeksu (''angl. Global Integrity Index'') vertinami pagrindiniai nacionalinio lygmens antikorupciniai mechanizmai, jų efektyvumas ir atvirumas piliečiams.<ref>http://report.globalintegrity.org/globalIndex.cfm</ref> Kiekvienoje tyrime dalyvaujančioje šalyje yra vertinami 3 aspektai: teisės aktai ir institucijos, kurios skatina viešąją atsakomybę ir [[Korupcija|korupcijos]] mažinimą, šių priemonių efektyvumas ir prieinamumas [[Pilietis|piliečiams]]. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo vertintos šešios sritys: [[pilietinė visuomenė]] ir [[žiniasklaida]] ([[Informacija|informacijos]] prieinamumas, pilietinės organizacijos), [[rinkimai]] (piliečių aktyvumas rinkimuose, rinkimų finansavimas), valdžios atskaitomybė (biudžeto sudarymas, įstatymų leidyba), administracinės ir civilinės paslaugos ([[Pranešėjas|pranešėjų apsauga]], [[viešieji pirkimai]]), stebėsena ir reguliavimas (mokesčių ir kitos audito institucijos), antikorupcinė veikla (antikorupcinių [[Įstatymas|įstatymų]] leidyba, organizacijų veikla). Įvertinimus atlieka kiekvienos šalies specialistai, jie sumuojami į bendrą sąžiningumo indeksą.

Labai stiprios (90+), Stiprios (80+), Vidutinės (70+), Silpnos (60+), labai silpnos (<60). 2008 metais Lietuvai[[Lietuva]]i skirti 74 balai iš 100. Geriausiai įvertinti antikorupciniai įstatymai, prasčiausiai – pranešėjų apsauga ir įstatymų įgyvendinimas.<ref>http://report.globalintegrity.org/Lithuania/2008</ref>