Lietuvos krikščionių demokratų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
(interlinks)
[[1917]] m. rugsėjį sušaukta [[Vilniaus konferencija|Lietuvių konferencija]] paskatino krikščionis demokratus vienytis ir [[1917]] m. lapkritį abi krikdemų grupės susijungė. Programa priimta [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. Jos autoriai kun. Mykolas Krupavičius, vysk. [[Jurgis Matulaitis|J. Matulevičius]], Aleksandras Stulginskis. 1917 m. pagrindinės krikdemų pastangos buvo skirtos atitraukti lietuvius nuo revoliucijos. [[1917]] – [[1918]] m. rėmė Lietuvos įjungimo į Vokietiją idėją, kvietė [[Mindaugas II|V. Urachą]] tapti Lietuvos karaliumi.
 
Iki [[1926]] m. dalyvavo visose Lietuvos vyriausybėse, turėjo savo atstovus [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Taryboje]], [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajame Seime]] (59 nariai iš 112), [[Pirmasis Seimas|I Seime]] (38 iš 78), [[Antrasis Seimas|II Seime]] (40 iš 78), [[Trečiasis Seimas|III Seime]] (30 iš 85). Partijos atstovai sudarė VI Ministrų kabinetą ir tris kartus formavo koalicines vyriausybes. Vienas iš LKDP lyderių A. Stulginskis [[19241922]]–[[1926]] metais buvo [[Lietuvos Respublikos Prezidentas]]. [[1926]] m. LKDP nariai, bijodami staigaus Lietuvos posūkio kairėn, buvo vieni iš antidemokratinio valstybės perversmo iniciatorių - organizavo [[1926]] m. [[gruodžio 17]] d. valstybės perversmą, tačiau valdžioje išbuvo tik iki [[1927]] m. balandžio. Vėliau [[tautininkai]] jų paramos atsisakė, o 1936 m. LKDP buvo uždrausta. Po sovietinės okupacijos veikė tik užsienyje.
 
Leido laikraščius [[Vadas (savaitraštis)|„Vadas“]] ([[1916]]–[[1918]]), „[[Laisvoji Lietuva (Vilnius)|Laisvoji Lietuva]]“ ([[1917]] – [[1919]]), „[[Laisvė (Kaunas)|Laisvė]]“ ([[1919]] – [[1923]]), „[[Rytas (dienraštis)|Rytas]]“ ([[1923]] – [[1936]]), „[[XX amžius (laikraštis)|XX amžius]]“ ([[1936]] – [[1940]]), žurnalą „[[Krikščionis demokratas]]“ ([[1927]] – [[1929]]).
Anoniminis naudotojas