Urbonas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Urbonas IV''' (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas '''Jacques Pantaléon''' – [[popiežius]] nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, neišventintų į [[kardinolas|kardinolaskardinolus]].

Urbonas IV gimė batsiuvo šeimoje [[Trua]] mieste [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Studijavo [[teologija|teologiją]] bei [[teisė|teisę]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Buvo [[Kanauninkas|kanauninku]] [[Laon|Laon]]e, o vėliau – [[Lježo vyskupija| Lježo vyskupijoje]]. 1245 m. jis atkreipė į save popiežiaus [[Inocentas IV|Inocento IV]] dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius [[Aleksandras IV]] paskyrė Urboną [[Jeruzalės patriarchas|Jeruzalės patriarchu]].

Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo [[Viterbas|Viterbe]], kur ieškojo pagalbos engiamiems [[Jeruzalė]]s krikščionims. Po trijų mėnesių [[sede vacante|trijų mėnesių laikotarpiotarpuvaldžio]], 1261 m. [[rugpjūčio 29d29]] d. [[Kardinolų kolegija]] išrinko Pantaléoną mirusionaujuoju popiežiaus įpėdiniu.popiežiumi Jis pasirinko Urbono IV vardą.

Prieš jamUrbono tampantIV popiežiumiišrinkimą, sužlugo [[Lotynų imperija]]. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau jamžygis nepavyko.

Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus [[Venera (deivė)|Veneros]] požieminiuspožeminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į [[Roma|Romą]] prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas IV jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris paliekapaliko Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydisužydėjo gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė. <ref>Baring-Gould, Sabine. [http://library.flawlesslogic.com/venus.htm "The Mountain of Venus"], from '' Curious Myths of the Middle Ages'', (London, 1866)</ref>