Anšliusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Anšliusas''' ({{de|Anschluss arba Anschluß}}  – "prijungimas"„prijungimas“) - – [[1938]]  m. [[kovo 12]] d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė [[Versalio taika|Versalio taikos sutartį]]) [[Austrija|Austrijos]] prijungimas prie [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]]. Vakarų valstybės, ypač [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] laikėsi nesikišimo politikos.

Keli metai iki anšliuso vyko stiprus AustrijosVokietijos spaudimas iš vokiečių pusėsAustrijai. [[Adolfas Hitleris]] vykdė vadinamąją „Sugrįžimo į reichą" (''Heim ins Reich''" (Sugrįžimas į reichą) politiką, kuriai pritarė dauguma [[austrai|austrų]] bei rėmė Austrijos Nacionasocialistų partiją.

=== Situacija iki anšliuso (1918 - 1938 1918–1938 m.) ===

Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]] bei [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] valstybę, kurios slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms [[Lenkija]]i ir [[Čekoslovakija]]i, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] sudėtį. Likusios žemės – -pati [[Austrija]] ir [[Vengrija]] buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai ([[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančių [[austrai|austrų]] etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[JK|Didžiosios Britanijos]] spaudimas, kadangi šios šalys nenorėjo stiprios, ir suvienytos Vokietijos.

[[1934]]  m. Austrijoje buvo panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jamkuriam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas iš dalies padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933  m. į valdžią atėjusio [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] planaiplanuose buvo siekis sukurti vadinamąją Didžiąją Vokietiją, prie jos prijungiant Austriją, o jojekurioje atsirado nemažai šios idėjos šalininkų. Kita vertus, šalyjeAustrijoje ir E. Dolfusas turėjo didelį autoritetą.

Reikalai ėmė prastėti [[1934]]  m. mirus Dolfusui, situacija Austrijoje ėmė keistis. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti [[nacizmas|nacizmui]], kurį reprezentavo galinga, ir [[militarizmas|militarizuota]] A. Hitlerio Vokietija.

Hitleris norėjo suvienyti visas vokiškai kalbančias [[tauta]]s į vieną valstybę, tačiau, kartu, bijojo Vakarų valstybių. ŠiosTačiau kitaVakarų vertusšalys karodėl pradėtiAustrijos prijungimo prie Vokietijos nenorėjo, tikpradėti karo ir siuntė tik protesto [[nota]]s, todėl. Hitleris nusprendė, kad laikas prijungti Austriją prie Trečiojo Reicho. atėjo.

[[Adolfas Hitleris|Hitleris]] nujautėbuvo gerai informuotas apie vyruvusias [[Austrija|Austrijos]] gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino aktyviai veikusios [[nacizmas|nacistinės]] grupuotės. Visgi, Hitleris nesiryžo siųsti į Austriją kariuomenės ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo rimtos priežasties.

1938  m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu [[Arthur Seyss-Inquart|Artūru Zeis-Inkvartu]] (''Arthur Seyss-Inquart''), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.

1938  m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu [[Kurtas Šušnigas|Kurtu Šušnigu]], kuriam išdėstė savo reikalavimus - – išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti [[Politinė partija|partijas]] (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino [[intervencija]]. Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.

Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį patį, todėl tikėjosi sukelti austrų [[patriotizmas|patriotizmo]] bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos [[komunizmas|komunistų]] ir socialistų partijų nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei,. kairiosiosKairiosios partijos taip pat bijojo galimo susidorojimo su jomis, naciams įvykdžius Austrijos anšliusą.

Šušnigas pasiūlė [[plebiscitas|plesbiscitą]] Austrijos [[nepriklausomybė]]s klausimu. 1938  m. nacistai nebūtų jo laimėję, nes visus balsus turėjo skaičiuoti tik Šušnigo partijos nariai. Referendumas turėjo įvykti 1938  m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatumą, kuriame reikalavo atšaukti [[referendumas|referendumą]], nes, esą, jo rezultatų Vokietijos valdžia vis vien nepripažins. JameUltimatume taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos nacistams,naciams arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.

Tuo pat metu VokietijojeVokietijos propagandos ministras [[Jozefas Gebelsas]] (''Joseph Goebbels'') liepė spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius, esą Austrija yra ant [[pilietinis karas|pilietinio karo]] ribos ir kadpatys austrai šaukiasi [[vermachtas|Vermachto]] paramos. [[Žiniasklaida|Žiniasklaidos]] priemonės skelbė, kad vokiečių dalinių prašoma atstatyti tvarką ir ramybę.

Hitlerio [[ultimatumas|ultimatumui]] priimti ar atmesti buvo skirtos vos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.

Suprasdamas, kad nei iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], nei iš [[JK|DidžiosiosJungtinės BritanijosKaralystės]] paramos nesulauks, 1938  m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, siekiantsiekdamas išvengti galimų masinių austrų žudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.

Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, vokiečiųVermachto daliniai įžygiavobuvo pradėti įvesti į šalies teritoriją. Pajėgų įvedimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, įtraukta į Trečiąjį Reichą.

1938  m. kovo 12 d. aštuntoji [[Vermachtas|Vermachto]] armija peržengė Austrijos—Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta, priešingai, Vermachto daliniai buvoVermachtas sutiktisutiktas su gėlėmis ir nacistiniais "„[[Heil Hitler]]"“ šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir [[Lincas|Linco]] rotušės aikštėje pasakė kalbą.

1938  m. balandžio 10 d. nacių naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, anšliusui, oficialiais duomenimis, anšliusui pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų. Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems buvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti.

Austrija paskelbta Trečiojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi, o Zeis-Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi. Tais pačiais metais pradėtas vykdyti masinis [[teroras]] prieš [[žydai|žydus]] ir komunistus, panaikinta Austrijos [[konstitucija]] ir įvesti Vokietijos įstatymai.