Grenlandijos ledo skydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Greenland_Ice.svg|thumb|Grenlandijos žemėlapis su pažymėtu ledo storiu. Tašku pažymėta vieta, kurioje Grenlandijos ledo skydo projekto metu paimtas 3  km ilgio [[ledo kernas]].]]
 
'''Grenlandijos ledo skydas''' - – neaprėpiami ledo plotai, dengiantys 1,71 mln. km² [[Grenlandija|Grenlandijos]] ploto (apie 80 % salos teritorijos). Tai antrasis pagal dydį ledo skydas pasaulyje, plotu nusileidžiantis tik [[Antarktidos ledo skydas|Antarktidos ledo skydui]].
 
== Geografinė charakteristika ==
Ledo skydo ilgis nuo šiaurinio iki pietinio taško yra 2 400  km, o didžiausias plotis ties 77° šiaurės platumos - – 1 100  km. Vidutinis skydo cigono [[altitudė|aukštis virš jūros lygio]] yra 2 135  m. Vyraujantis storis - – apie 1,5 km, nors storiausiose vietose siekia ir 3  km. Ties 63° - – 65° lygiagrete jis siekia beveik 3 000  m, o ties 72° šiaurės platumos - – apie 3 290  m. Šios keteros yra nutolusios į rytus nuo salos centro. Ledo skydas beveik nesiekia jūros (išskyrus Melvilio įlankoje į pietryčius nuo [[Tulos oro bazė|Tulos]], iš kur ir atplaukia dauguma [[ledkalnis|ledkalnių]]), todėl didelių ledo [[šelfas|šelfų]] nėra.
 
Grenlandijos ledo skydas - – ne vienintelis įšalas, kaustantis salą. Pavieniai [[ledynas|ledynai]] pakrantėse dengia apie 76 000 - 100000–100 000  km² plotą.
 
Kai kurie mokslininkai mano, kad [[visuotinis atšilimas]] gali sukelti staigų ledo skydo tirpimą. Anot jų, ledai ištirptų per maždaug porą šimtų metų. Jei visi 2,85 mln. km³ ledo ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2  m. Tai paskandintų daugelį pasaulio uostų, o taip pat ir tokius salynus kaip [[Tuvalu]] ar [[Maldyvai]], kurių aukščiausi taškai neviršija 7,2  m virš jūros lygio.
 
Šiuo metu ledo skyde esančio ledo amžius yra ne mažiau nei 110 000  m. Spėjama, kad skydas pradėjo formuotis vėlyvajame [[pliocenas|pliocene]] arba ankstyvajame [[pleistocenas|pleistocene]], pradėjus jungtis pavieniams ledynams.
 
Milžiniška ledo masė suslėgė centrinę Grenlandijos dalį, todėl salos vidurys yra beveik jūros lygyje. Visgi pakrantėse yra nemažai kalnų, kurie riboja ledo skydą. Tad jeigu ledas ištirptų, Grenlandija greičiausiai taptų salynu, nes dalis jos teritorijos būtų užlieta vandeniu bent jau tol, kol dėl [[izostazija|izostazijos]] tos teritorijos vėl iškiltų virš jūros lygio.
 
Ledo skyde temperatūra yra žemesnė, nei kitur Grenlandijoje. Šiaurinėje skydo dalyje temperatūra vidutiniškai nukrinta iki -31 °C, o pietinėje dalyje - – iki maždaug -20 °C.
 
Žiemą ledo skydas įgyja įspūdingą mėlynos arba žalios spalvos atspalvį. Vasarą ledui tirpstant paviršiuje susidaro oro tarpai, dėl kurių ledas atrodo baltas.
Eilutė 21:
Ledo skydą sudaro daugybė suspaustų sniego sluoksnių, kurių amžius siekia daugiau nei 110 000 metų. Šiuose sluoksniuose slypi informacija apie daugybės metų klimato sąlygas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai išgręžė daug ledo kernų, iš kurių gavo informaciją apie tam tikrais laikotarpiais vyravusias temperatūras, kritulius, cheminę žemesniųjų atmosferos sluoksnių sudėtį, ugnikalnių išsiveržimus, saulės aktyvumą, miškų gaisrus ir pan. Tokiu būdu mokslininkai išgauna gerokai didesnį kiekį informacijos, nei iš [[dendrochronologija|miedžio rievių]] ar [[uoliena|uolienų]].
 
[[Vaizdas:GISP2D1837 crop.jpg|thumb|800px|1 837  m ilgio ledo kernas, išgręžtas antrojo Grenlandijos ledo skydo projekto metu. Aiškiai matomi kasmetiniai suslėgto ledo sluoksniai.]]
 
== Tirpstantis ledo skydas ==
[[Vaizdas:Greenland_ice_sheet_thinning_rate.jpg|thumb|Ledo skydo storio kitimas per metus]]
Grenlandijos ledo skydą stipriai įtakoja visuotinis atšilimas. Per pastaruosius kelis metus ledo skydas tirpsta rekordiškai greitai, o tai įtakoja pasaulinio jūros lygio kilimą ir ateityje galimus vandenynų srovių krypčių pasikeitimus. Nuo [[1979 m.]], kuomet pradėti stebėjimai, iki [[2002 m.]] tirpstančios ledo skydo dalies dydis išaugo 16 %. Didėja ir ledyninių žemės drebėjimų skaičius - – nuo [[1993 m.|1993]] iki [[2005 m.]] jų skaičius sparčiai išaugo. [[2006 m.]] nustatyta, kad Grenlandijos ledo skydas tirpsta 239  km³ per metus greičiu. Visgi mokslininkai pastebėjo, kad apie 75 % ledo išlieka Grenlandijoje, nes ištirpęs vanduo sudaro pavienius pakrančių ledynus.
 
Jei ledo skydas, kurio tūris 2,85 mln. km³, ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2  m. Dėl to būtų užlieti dauguma didžiųjų pasaulio pakrančių miestų. Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau baiminasi, jog dėl visuotinio atšilimo Grenlandijos ledo skydo tirpimas gali pasiekti tašką, kuomet procesas taptų nebesustabdomu. Kaip greitai ištirptų ledai kol kas nėra žinoma. Spėjama, jog vidutinė Grenlandijos temperatūra per šį šimtmetį pakils 3 °C. Jeigu tokia tendencija išliktų, vandens lygis pasaulyje per tūkstantį metų pakiltų 1  m.
 
Kai kurie mokslininkai mano, jog ši teorija yra itin optimistinė. Anot jų, temperatūros kilimo ir vandens lygio kitimo sąryšis nebūtinai bus susietas tiesine priklausomybe. [[JAV|Amerikiečių]] mokslininkas [[Džeimsas Hansenas]] mano, jog dėl grįžtamojo ryšio ši priklausomybė gali tapti netiesine jau gana greitai.
Eilutė 33:
Teritorijų plotas, kuriose vasarą ledas ir sniegas tirpsta, pastaruoju metu didėja gana greitai. Ištirpęs vanduo sunkiasi per plyšius lede ir dar labiau spartina tirpimo procesą, be to, tai dažnai įtakoja ledkalnių atskilimą. Dėl to [[vandenynas|vandenynų]] vanduo vis labiau pasipildo gėlu vandeniu, o tai įtakoja ir klimato kaitą visame pasaulyje.
 
Mokslininkai, stebintys ledo skydą per palydovus, pastebėjo, jog [[2008 m.]] [[liepos 10]] - – [[liepos 24|24 d.]] nuo Petermano ledyno Grenlandijos šiaurėje atskilo ledkalnis, kurio plotas 29  km². Paskutinį kartą nuo šio ledyno didelis ledkalnis buvo atskilęs tarp [[2000 m.|2000]] ir [[2001 m.]] (jo plotas - – 86 km²). Tarp [[2001 m.|2001]] ir [[2005 m.]] nuo Sermeq Kujalleq ledyno atskilo net 94  km² dydžio ledkalnis.
 
{{commons|Category:Glaciers of Greenland|Grenlandijos ledynai}}