Kraujomaiša: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2) (robotas Pridedama: be:Інцэст |
|||
Eilutė 1:
'''Kraujomaiša''', '''incestas''' ({{la|incestus}} 'nusikalstamas, nuodėmingas') – [[lytinis nukrypimas]], [[seksualiniai santykiai]] tarp artimų [[Kraujo giminystė|kraujo giminaičių]]: [[tėvai|tėvų]] ir [[vaikas|vaikų]], [[senelis|senelių]] ir [[anūkas|anūkų]], [[brolis|brolių]] ir [[sesuo|seserų]], [[dėdė|dėdžių]] ir [[dukterėčia|dukterėčių]], [[teta|tetų]] ir [[sūnėnas|sūnėnų]].
[[lytiniai santykiai|Lytinių santykių]] tarp [[giminaičiai|giminaičių]] apribojimus nustato [[Teisinis paprotys|papročiai]] ir [[įstatymas|įstatymai]]. Daugelyje šalių kraujomaiša laikomi ir [[globėjas|globėjo]] santykiai su [[globotinis|globotiniu]] ([[patėvis|patėvio]] ar
== Religija ir kiti pavyzdžiai ==
Pagal [[Senasis Testamentas|Senąjį Testamentą]], pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp [[Adomas ir Ieva|Adomo ir Ievos]] vaikų, iš kurių, tikinčiųjų manymu, ir atsiradusi [[žmonija]]. Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti [[Biblija|Biblijos]] pasakojimas apie [[Lotas|Lotą]] ir jo [[duktė|dukteris]], [[Sofoklis|Sofoklio]] drama „Karalius [[Edipas]]“, [[Ovidijus|Ovidijaus]] „Metamorfozėse“ labai poetiškai aprašyta [[Mira (mitologija)|Miros]] meilė [[tėvas|tėvui]], iš kurios gimęs dievas [[Adonis (mitologija)|Adonis]]. Kraujomaišą toleravo [[Skandinavų mitologija|skandinavų tikėjimo]] vaisingumo dievai [[vanai]].▼
Kai kur kraujomaiša buvo leidžiama karališkųjų [[šeima|šeimų]] nariams, motyvuojant vadinamojo „mėlyno kraujo“ išsaugojimo būtinybe: [[Egiptas|Egipto]] [[faraonas|faraonų]], [[inkai|inkų]] valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai, dėl to [[dinastija|dinastijos]] neretai išsigimdavo. Ypač griežtai kraujomaišą smerkė [[senovės žydai|senovės žydų]] [[teisės kodeksas]], kurio nuostatas perėmė [[krikščionybė]]. VI amžiuje [[popiežius]] [[Šventasis Grigalius I|šv. Grigalius I]] uždraudė [[vedybos|vedybas]] net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams ([[pusbrolis|pusbrolių]] ir [[pusseserė|pusseserių]] vaikams). Ši [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčios]] nuostata galioja iki šiol.▼
▲Pagal [[Senasis Testamentas|Senąjį Testamentą]], pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp [[Adomas ir Ieva|Adomo ir Ievos]] vaikų, iš kurių, tikinčiųjų manymu, ir atsiradusi žmonija. Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti [[Biblija|Biblijos]] pasakojimas apie [[Lotas|Lotą]] ir jo dukteris, [[Sofoklis|Sofoklio]] drama „Karalius [[Edipas]]“, [[Ovidijus|Ovidijaus]] „Metamorfozėse“ labai poetiškai aprašyta [[Mira (mitologija)|Miros]] meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas [[Adonis (mitologija)|Adonis]]. Kraujomaišą toleravo [[Skandinavų mitologija|skandinavų tikėjimo]] vaisingumo dievai [[vanai]].
▲Kai kur kraujomaiša buvo leidžiama karališkųjų šeimų nariams, motyvuojant vadinamojo „mėlyno kraujo“ išsaugojimo būtinybe: [[Egiptas|Egipto]] faraonų, [[inkai|inkų]] valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai, dėl to [[dinastija|dinastijos]] neretai išsigimdavo. Ypač griežtai kraujomaišą smerkė [[senovės žydai|senovės žydų]] teisės kodeksas, kurio nuostatas perėmė [[krikščionybė]]. VI amžiuje [[popiežius]] [[Šventasis Grigalius I|šv. Grigalius I]] uždraudė [[vedybos|vedybas]] net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ši [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčios]] nuostata galioja iki šiol.
== Draudimo priežastys ==
Kraujomaišos draudimą lėmė keletas veiksnių ir argumentų:
* [[Genetika|genetinis]]: vaikai, pradėti kraujo giminaičių, dažniausiai būna prastesnės [[sveikata|sveikatos]].
eilutė 16 ⟶ 14:
* kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį [[visuomenė]]je.
Incestiniai santykiai su [[nepilnamečiai]]s neretai traumuoja vaikų [[psichika|psichiką]], sukelia sunkius nervinius sutrikimus.
[[Kategorija:
[[ar:زنا المحارم]]
| |||