Liudas Gira: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
red. |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = lit
| vardas =
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1884|
| gimimo vieta = [[Vilnius]]
| mirties data = {{mirė|1946|
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| tautybė =
|
| motina = Marija Savickaja
| sutuoktinis = Bronė Girienė
| vaikai = [[Vytautas Sirijos Gira]]
| veikla =
| alma_mater = [[1905]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Liudas Gira
}}
'''Liudas Sirijos Gira''' ([[1884]] m. [[rugpjūčio 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[1946]] m. [[liepos 1]] d. Vilniuje
== Biografija ==
Pagal kilmę buvo pusiau lenkas, pusiau vokietis. <ref>http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=212</ref> Augo [[Butrimonys]]e, [[Stakliškės]]e.
Gyveno Vilniuje ir [[Kaunas|Kaune]], dirbdamas daugiausia spaudos darbą lietuviškų laikraščių: 1905–[[
Propagavo tautinę vienybę, vienas iš [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Valstiečių sąjungos]] steigėjų. 1905 m. dalyvavo [[Lietuvių mokytojų sąjunga|Lietuvių mokytojų sąjungos]] veikloje, buvo išrinktas [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] prezidiumo sekretoriumi, 1907 m. aktyviai dalyvavo kuriant [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugiją]].
Su H. Dirse [[1914 m.]] įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinynas“. Iš lietuvių spaudos surinko publicistų pasisakymus apie lietuvių ir lenkų santykius ir [[1907]] m. paskelbė rinkinį „Ze stosunkow litewsko–polskich“. Redagavo [[1911]]–[[1912 m.]] literatūros almanachą „Švyturys“, [[1913]]–[[1914 m.]] – pirmąjį lietuvių literatūrinį žurnalą [[Vaivorykštė (žurnalas)|„Vaivorykštė“]].▼
▲[[1909]]–[[1910]] m. baigė vaidybos kursus Vilniaus muzikos mokykloje. Su H. Dirse [[1914
Tarnavo beveik visoms tuo metu Lietuvoje buvusioms valdžioms. [[1915]]–[[1918]] m. dirbo Vilniaus miesto milicijoje. 1918 m. [[gruodžio 24]] d. paskirtas Vilniaus miesto karo komendantu. Jo nurodymu [[1919]] m. [[sausio 1]] d. [[Gedimino kalnas|Gedimino kalne]] pirmą kartą buvo iškelta [[Lietuvos trispalvė]]. 1919 m. pusę metų buvo kalinamas [[bolševikai|bolševikų]] Vilniaus, [[Daugpilis|Dvinsko]], [[Smolenskas|Smolensko]] kalėjimuose, iš kur komunistinei spaudai siuntė eilėraščius. 1919 m. liepos mėn., įvykdant mainus, paleistas iš kalėjimo, persikėlė į [[Kaunas|Kauną]].
[[Vaizdas:GiraLiudas1.jpg|thumb|160px|left|Liudas Gira 1920 m.]]
Bendradarbiavo beveik visuose svarbiausiuose žurnaluose: Skaitymai (jį 22–24 t. ir [[1923 m.]] pats ir redagavo), „[[Pradai ir žygiai]]“, [[Gaisai (žurnalas)|„Gaisai“]], [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]], [[Vairas (žurnalas)|„Vairas“]], [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], [[Dienovidis (Kaunas)|„Dienovidis“]].▼
1919 m. [[rugpjūčio 23]] d. – [[lapkričio 9]] d. laikinasis LR Krašto apsaugos ministerijos [[Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos|Žvalgybos skyriaus]] viršininkas. Nuo 1919 m. [[lapkričio 11]] d. iki [[1920]] m. [[sausio 15]] d. Žvalgybos skyriaus viršininko [[Mikas Lipčius|Miko Lipčiaus]] pavaduotojas. Likvidavo lenkų karinės organizacijos ([[Lenkų karinė organizacija|POW]]) rengiamą perversmą. <ref>http://www.vsd.lt/Page.aspx?pageID=135</ref><ref>[http://senas.lzinios.lt/lt/2008-09-25/istorija/nepavykes_perversmas_pirmasis_zvalgybos_krikstas.html Aras Lukšas. Nepavykęs perversmas: pirmasis žvalgybos krikštas // Lietuvos žinios, 2008-09-25]</ref>
1920 m. [[sausio 15]] d. – [[rugsėjo 1]] d. [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] viršininkas. [[1922]]–[[1925]] m. [[Kauno dramos teatras|Valstybes dramos teatro]], 1925–[[1926]] m. [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] direktorius. 1926–[[1936]] m. LR Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretorius. [[1927]] m. [[kovo 19]] d. – [[1929]] m. [[sausio 10]] d. vadovavo [[Kauno radijo stotis|Kauno radiofonui]], kartu ir Radijo tarybos pirmininkas. [[1937]]–[[1938]] m. redagavo laikraštį „[[Literatūros naujienos]]“.
[[1940]] m. paskirtas [[TSRS]] okupuotos Lietuvos [[Liaudies seimas|Liaudies seimo]] atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys, dalyvavo sesijoje, kurioje Lietuva buvo priimta į TSRS. 1940–[[1941]] m. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|LTSR]] švietimo komisaro pavaduotojas. [[1941 m.]] per [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karą]] gyveno Maskvoje ir [[Penza|Penzoje]], [[1942]]–[[1944 m.]] [[16-oji lietuviškoji divizija|16-osios Lietuviškosios divizijos]] kapitonas. {{šaltinis|{{ŽE|150}}}} [[1945 m.]] sunkiai sirgdamas grįžo į Vilnių. [[1946 m.]] [[Lietuvos mokslų akademija|LTSR Mokslų Akademijos]] akademikas▼
1938–[[1939]] m. [[Lietuvių rašytojų draugija|Lietuvių rašytojų draugijos]] pirmininkas. 1939 m. lankėsi [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]], baltarusių rašytojo [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševščenkos]] 125-ųjų gimimo metinių iškilmėse. Tik po mėnesio grįžęs į Lietuvą ėmė aktyviai propaguoti Sovietų Sąjungos „laimėjimus“.
▲Bendradarbiavo beveik visuose svarbiausiuose žurnaluose: Skaitymai (jį 22–24 t. ir [[1923
▲[[1940]] m. paskirtas [[
[[1945]] m. sunkiai sirgdamas grįžo į Vilnių. 1946 m. [[Lietuvos mokslų akademija|LSSR Mokslų akademijos]] akademikas. Palaidotas [[Rasų kapinės|Rasų kapinių]] vakarinėje dalyje. [[1952]] m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Anelė Navickaitė, archit. [[Simonas Ramunis]]).
== Politika ==
Apie
== Kūryba ==
Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. (apsakymai „Šūvis“ – „Lietuva“, Nr. 37; „Panaktinis“ – „Naujienos“, Nr. 6.). Kaip poetas
Rinko ir populiarino tautosaką, palaikė ryšius su kitų tautų rašytojais – rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, žydų, laisvai kalbėjo šiomis kalbomis, vertėjavo. Yra parašęs eilėraščių rusų, baltarusių ir lenkų kalbomis. Jo eilėraščių išversta į rusų, baltarusių, lenkų, bulgarų, ukrainiečių kalbas. Išspausdino straipsnių apie baltarusių, ukrainiečių, rusų, čekų literatūrą, bei publicistikos straipsnių.
Literatūros mokslo darbais reiškėsi nuo
Pasirašinėjo
== Bibliografija ==
<small>
* ''Monologai'': teatras ir dekoracijos. – Vilnius, 1913 m.
* ''Mylėkime savo kalbą!'' – Vilnius, 1914 m.
* ''Mylėkime mūsų tėvynę!'' – Vilnius, 1914 m.
eilutė 56 ⟶ 72:
* ''Vaikai ir alkoolio nuodai: alkoolio kenksmingumas į vaikų protą ir organizmą''. – Vilnius, 1915 m.
* ''Nejaugi mes da gersime?!'' – Vilnius, 1915 m.
* ''Lietuvių rašybos vadovėlis''. – Kaunas, 1922 m.,
* ''Poezijų raštai'': parinkti Lietuvos mokyklų jaunimui. – Kaunas, 1923 m.
* ''Kritikos raštai''. – Kaunas, 1928 m.
eilutė 62 ⟶ 78:
* ''Kuo buvo Lietuvai Vytautas Didysis?: trumpi jo gyvenimo ir žygių bruoža''i. – Kaunas, 1930 m.
* ''Kun. Tumo-Vaižganto gyvenimas ir darbai''. – Kaunas, 1930 m.
* ''Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida'', studija,
* ''Kritikos baruose''. – Vilnius, 1982 m.
</small>
=== Poezijos rinkiniai ===
<small>
[[Vaizdas:Liudas Gira monument.jpg|thumb|200px|Liudos Giros paminklas Vilniaus senamiestyje, skulptorius V.Palys, architektas Šeškevičius]]▼
* ''Dul dul dūdelė'',
* ''Milžinkapių daina'': eilės. – Vilnius, 1910 m.
* ''Žalioji pievelė'',
* ''Laukų dainos''
* ''Tėvynės keliais''
* ''Tėvynės keliais'': eilėraščiai. – Kaunas, 1920
* ''Žiežirbos'': 1912–1920 m. poezijos. – Kaunas = Vilnius,
* ''Žygio godos'': eilėraščiai. –
* ''Liudo Giros Raštai'': autoriaus naujai peržiūrėti. – Kaunas, 1928 m.
* ''Šilko gijos'': lirika. – Kaunas,
* ''Amžių žingsniai'': eilėraščiai. – Kaunas,
* ''Rinktiniai eilėraščiai'' (ankstyvesnieji). – Kaunas, 1934 m.
* ''Stalino LTSR konstitucija'': poema. – Kaunas, 1940 m.
* ''Žalioji pievelė''. – Vilnius, 1941 m.
* ''Žalgirio Lietuva'',
* ''Smurtas ir ryžtas'',
* ''Tolimuos keliuos'',
* ''Rinktinė poezija''. – Kaunas, 1945 m.
* ''Trys berželiai''. – Vilnius, 1949 m.
* ''Rinktinė''. – Vilnius, 1951 m.
* ''Eilėraščiai''. – Kaunas, 1951, 1956, 1957, 1960 m.
* ''Raštai'': 2-se tomuose. – Vilnius, 1953 m.
* ''Liudas Gira'': sutrumpinti kūriniai. – Kaunas, 1957
* ''Raštai'', T. 1–5,
* ''Ne margi sakalėliai''. – Vilnius, 1963 m.
* ''Raudonosios aguonos'': rinktinė. – Vilnius, 1969 m.
eilutė 96 ⟶ 113:
* ''Džiugios dienos'': eilėraščiai. – Vilnius, 1984 m.
* ''Poezija'': rinktinė. – Vilnius, 1984 m.
</small>
=== Pjesės ===
<small>
* ''Svečiai'': I veiksmo fragmentas. – [s. l.], 1910 m.
* ''Kerštas'': 3 veiksmų 4 paveikslų tragedija iš senovės laikų. – Vilnius,
* ''Beauštanti aušrelė'': pijesa 2-m pav
* ''Paparčio žiedas'': keturių veiksmų su prologu ir epilogu poema misterija; Beauštanti aušrelė: pjesė dviem paveikslais. – Klaipėda, 1928 m.
</small>
;Vertimai į rusų kalbą
<small>
* ''Здравствуй вихрь!'': стихи. – Ленинград, 1960▼
* ''Слово борьбы''. – Москва, 1943.
▲* ''Здравствуй вихрь!'': стихи. – Ленинград, 1960.
</small>
▲[[Vaizdas:Liudas Gira monument.jpg|thumb|
==
* 1920 m. Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas
▲Apie [[1939]] metus L. Gira, tuometinis [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] pirmininkas, TSRS pasiuntiniui patarė neperduoti Lietuvai Vilniaus krašto, nes „kuo arčiau Lietuvos ir TSRS siena, tuo geriau lietuvių tautai“ <ref>Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos šalyse (1920–1940 m.). Darbai ir dienos, 1998, nr. 7, p. 156–157.</ref>.
* 1945 m. LSSR liaudies poetas
== Atminimo įamžinimas ==
* [[1960]] m. prie namo Vilniaus (buv. L. Giros) g. 27 atidengta memorialinė lenta.
* 1960 m. Vilniuje prie namo Maloniojoje (buv. J. Marcinkevičiaus) g. 17 atidengta memorialinė lenta.
* [[1977]] m. Vilniaus skvere priešais Švietimo ir mokslo ministeriją pastatytas paminklas (skulpt. Viktoras Palys, archit. Stanislovas Šeškevičius).
* 1977 m. prie namo Kaune (K. Būgos g. 3) atidengta memorialinė lenta. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GIRA%20LIUDAS</ref>
* Jo vardu pavadintas žvejybinis laivas „Liudas Gira“.
* Jo vardu Lietuvoje pavadinta apie 20 gatvių.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
* Liudas Gira – tarybinis poetas / Vytautas Svetulaitis. – Vilnius, 1960.
* Liudas Gira / [[Kostas Doveika]]. – Vilnius, 1974. – 314 p.
* Liudas Gira literatūros moksle ir kritikoje: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1987.
== Nuorodos ==
* [http://www.pagrindai.lt/files/lmd.pdf L. Gerulis (Liudas Gira). Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas, 1907 m. (pdf)]
{{DEFAULTSORT:Gira, Liudas}}
[[Kategorija:Didžiojo Vilniaus Seimo atstovai]]
[[Kategorija:Liaudies Seimo atstovai]]
[[Kategorija:TSRS karininkai]]
[[Kategorija:lietuvos žvalgybininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos apskričių viršininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos
{{Link GA|ru}}
|