Virvytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 692 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
pild.
SNo edit summary
(pild.)
| Pavadinimas = Virvytė
| Paveiksliukas = Virvyte resize.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Virvytė ties Pavirvytės[[Pavirvytė (Mažeikiai)|Pavirvytė]]s kaimu, Mažeikių raj.
| Ilgis = 131,10
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas = 9,93
| Baseino plotas = 1144,00
| Ištakos = [[Lietuva]]Laukuvos apylinkės
| Žiotys = [[Venta]]
| Šalys = [[Lietuva]]
}}
[[Vaizdas:Virvyte, 2006-08-15.jpg|thumb|right|288px|Tas pats Virvytės vaizdas vasarą]]
'''Virvytė''' (arba '''Virvyčia''')  – upė šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], ([[Žemaitija|Žemaitijoje]]); [[Venta (upė)|Ventos]] kairysis intakas. Teka iš pietų į šiaurę – pro [[Kaunatava|Kaunatavą]], [[Tryškiai|Tryškius]], o prie [[Gyvoliai|Gyvolių]] įteka į Ventą.
 
== Tėkmė ==
Virvytė prasideda [[Biržulis|Biržulio ežere]]. Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis.
 
Virvytės ištakomis laikoma vieta [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], 3 km į rytus nuo [[Laukuva|Laukuvos]]. Ten upelis teka į šiaurę per [[Paršežeris|Paršežerį]], Sietuvų vardu – iki [[Lūkstas|Lūksto]], nuo Lūksto iki [[Biržulis|Biržulio ežero]] vadinama [[Varnelė|Varnele]]. Tikroji Virvytė išteka iš Biržulio ežero ir teka [[Telšių rajonas|Telšių rajonu]] į šiaurę, vėliau – į šiaurės rytus. Žemupyje teka [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] teritorija. Prie [[Gyvoliai|Gyvolių]] įteka į Ventą (224 km nuo jos žiočių).
 
[[slėnis|Slėnio]] plotis aukštupyje 50-60 m, o žemupyje išplatėja iki 800 m. [[Vaga]] labai vingiuota, jos plotis nuo 4-12 m aukštupyje ir vidurupyje, iki 30 m žemupyje.
 
== Intakai ==
 
Didesni Virvytės (nuo Biržulio) intakai:
* kairieji: Rešketa, [[Patekla]], Juodupis, Lūžupis, [[Būgenis]], [[Trimėsėdis]];
* dešinieji: Druja, Vaidys, [[Upyna (Virvytė)|Upyna]], Trykšys.
 
Į Virvytės baseiną patenka daug didelių Žemaitijos ežerų: Lūkstas, Paršežeris, Biržulis, [[Mastis]], [[Stervas]], [[Tausalas]].
 
== Hidrologija ==
 
Virvytės srovės greitis aukštupyje – 0,2-0,4 m/s, vidurupyje ir žemupyje – 0,5-0,9 m/s. Vagos nuolydis – 85 cm/km. Ties Tryškiais upės vidutinis [[debitas]] yra 9,93 m³/s, maksimalus – 121 m³/s, minimalus žiemą – 0,29 m³/s, minimalus vasarą – 0,11 m³/s. Metinis vandens nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 39 %, vasarą 10 %, rudenį 22 %, žiemą 29 % vandens. Pavasarinio [[potvynis (hidrologija)|potvynio]] aukštis siekia nuo 1 m aukštupyje iki 3 m vidurupyje ir žemupyje, [[salpa]] užliejama 0,4-1 m vandens sluoksniu. Vasaros [[poplūdis|poplūdžių]] aukštis – 0,7-0,8 m vidurupyje ir 1,3-1,7 m žemupyje. Sausomis vasaromis upė nusenka 0,3-0,4 m žemiau įprasto vasaros lygio<ref>{{TLE|4|576}}</ref>.
 
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys.
 
== Reikšmė ==
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir [[Minija]], vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 [[vandens malūnas|vandens malūnų]] ir 6 [[hidroelektrinė]]s.
 
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir [[Minija]], vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 [[vandens malūnas|vandens malūnų]] ir 6 [[hidroelektrinė]]s. Dabar svarbiausia užtvanka ant upės yra Sukančių HE (nuo 1951 m.) ties Tryškiais.
== Virvytės užtvankos ==
 
<gallery perrow="2">
Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. Prie upės stūkso [[Sėbų piliakalnis]], [[Biržuvėnų piliakalnis]], [[Buišų piliakalnis]], [[Biržuvėnų Laumės pėda|Biržuvėnų Laumės pėdos]] slėnis, yra senovinių gyvenviečių, kapinynų vietos. Upė teka per [[Varnių RP|Varnių regioninį parką]], [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]], [[Pavirvyčių botaninis draustinis|Pavirvyčių botaninį draustinį]], [[Ventos RP|Ventos regioninį parką]].
 
Didesnės gyvenvietės prie Virvytės (nuo Biržulio): [[Janapolė]], [[Baltininkai]], [[Biržuvėnai]], [[Kaunatava]], [[Tryškiai]], [[Sukančiai]] (Telšių raj.), [[Kairiškiai]] (Akmenės raj.), [[Kapėnai]], [[Svirkančiai]], [[Gyvoliai]] (Mažeikių raj.).
 
Upės pavadinimas kilo nuo žodžių ''virvyti'', ''virvė'', kadangi upė vingiuota lyg virvė.
 
== Galerija ==
<gallery perrow="2">
Vaizdas:Kapenai.Virvytes uztvanka. 2006-07-18.JPG|[[Kapėnai|Kapėnų]] HE
Vaizdas:Skleipiai. Uztvanka per Virvyte 2006-07-18.JPG|[[Skleipiai|Skleipių]] HE
</gallery>
 
<gallery perrow="3">
== Nuotraukų galerija ==
<gallery perrow="3">
Vaizdas:Virvyte1, 2006-07-18.JPG|Virvytė ties [[Gyvoliai]]s
Vaizdas:Virvytes ir Ventos santaka ties Santekliais 2006-08-11.jpg|Virvytės (viršuje, kairėje) ir [[venta (upė)|Ventos]] santaka ties [[Santekliai]]s, [[Mažeikių rajonas|Mažeikių raj.]], [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]]
Vaizdas:Virvytes slaitas, 2006-08-15 355 resize.jpg|Nuardytas Virvytės krantas ties Pavirvytės k., [[Viekšniai|Viekšnių sen.]]
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Telšių rajono upės]]