[[1564]]-[[1566]] metais [[LDK]] vykdytos reformos daugelyje valstybės sričių – krašto apsaugos (karo), valstybės valdymo (administravimo), teismų sistemos ir savivaldos.
Šios reformos sekė po [[1547]] m. LdkLDK valdose pradėtos [[Valakų reforma|Valakų reformos]] (tęsėsi iki aštuntojo dešimtmečio), kuria Vakarų Europos šalių pavyzdžiu buvo siekiama padidinti žemės ūkio efektyvumą, taip pat [[1559]] m. vykdytos [[Miškų revizija|valstybinių miškų revizijos]]. Reformos buvo susijusios su LDK bajorų siekiais gerinti luomo padėti Lenkijos bajorų pavyzdžiu, kartu sudarytos prielaidos bendros valstybės sukūrimui.
== Administracinis padalinimas ==
Eilutė 9:
== Vietos valdymas (administravimas) ==
[[1565]] m. [[gruodžio 30]] d. LdkLDK išleido privilegiją, kuria įsteigė [[Seimelis|seimelius]]. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti [[Seimelis|pavieto seimelius]]. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į [[Pavieto žemės teismas|žemės teismą]], kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.
== Teismų sistema ==
Iki reformos teismų sistema buvo nenuosekli ir atskira kiekvienam luomui. Valstiečių teismus keitė dvaro teismas, kuriame teisė atitinkamai LdkLDK vietinininkai arba patys bajorai. Atskirus teismus turėjo dvasiškiai, miestų gyventojai ir žydai. Bajorų ginčus spręsdavo LdkLDK teismas, kur teisė jis pats arba paskirti urėdai – vietininkai, seniūnai, vaivados. Pastarųjų sprendimai galėjo būti skundžiami pačiam LdkLDK.
[[1564]] metų [[Bielsko seimas|Bielsko seime]] LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas [[1566]] m. priėmus [[Lietuvos Statutai|II Lietuvos statutą]].
