Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

57 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
[[Vaizdas:Lietuvos_ūkininkas_savaitraštis_1905.jpg|thumb|right|250px|Pirmasis savaitraščio numeris, 1905  m.]]
'''„Lietuvos ūkininkas“'''  – pirmasis po [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] panaikinimo [[Lietuva|Lietuvoje]] išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo [[1905]]  m. [[gruodžio 14]] d. iki [[1915]]  m. birželio mėn. ir [[1918]]  m. pabaigoje leistas [[Vilnius|Vilniuje]], nuo [[1919]]  m. balandžio mėn. iki [[1940]]  m. [[rugpjūčio 1]] d.  – [[Kaunas|Kaune]].
 
== Istorija ==
 
[[Jonas Vileišis]], [[1904]]  m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] ėję „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“ ir jo priedas valstiečiams [[Ūkininkas (laikraštis)|“Ūkininkas“]] dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarąs. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.
 
1904  m. rugpjūčio mėn. J. Vileišis gavo Vilniaus [[gubernatorius|gubernatoriaus]] leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję [[Revoliucija|revoliuciniai]] įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis [[Petras Vileišis]], išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905  m. [[gruodžio 14]] d., pasibaigus [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seimui]].
 
Jonas Vileišis [[1905]]–[[1906]]  m. buvo ir savaitraščio redaktorius. [[1907]]–[[1909]]  m. jis leido atgaivintas po bankroto [[Vilniaus žinios|„Vilniaus žinias”]]. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] organu.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik [[1918]]  m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir [[lenkai|lenkų]] kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.
 
Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Nuo [[1923]]  m. buvo oficialus [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] organas. Po 1926  m. [[valstybė]]s perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų. [[Tiražas]] [[1933]]  m.  – 15 000 egz.
 
[[1940]]  m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „[[Valstiečių laikraštis]]“.
 
== Priedai ==
„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:
* [[1907]]–[[1928]]  m.  – [[Žemė (laikraštis)|„Žemė“]],
* 1909–1912  m.  – [[Mokykla (mėnraštis)|„Mokykla“]],
* 1909–1928  m.  – [[Jaunimas (žurnalas)|„Jaunimas“]], nuo 1928  m. savarankiškas,
* [[1911]]–[[1913]]  m.  – [[Žibutė (žurnalas)|„Žibutė“]],
* [[1921]]–[[1922]]  m.  – „Literatūros priedas“,
* [[1921]]–[[1924]]  m.  – „Savivaldybė ir kooperacija“,
* [[1930]]–[[1932]]  m.  – „Apžvalga“, „Iliustruota Lietuvos ūkininko apžvalga“,
* „Sveikata“,
* „Telegramos“.
 
== Redaktoriai ==
* [[Povilas Višinskis]]  – [[1905]]  m. (redagavo pirmuosius du numerius)
* [[Antanas Smetona]]  – [[1905]]-[[1906]]  m.
* [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]]  – [[1906]]–[[1907]]  m.
* [[Mykolas Sleževičius]]  – [[1907]]–[[1912]]  m.
* [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], [[Albinas Rimka]] ([[1908]]–[[1911]]  m.), [[Jonas Abraitis]], [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Kriščiūnas]]  – [[1913]]-[[1915]]  m.
* [[Albinas Rimka]], [[Adolfas Klimas]]  – [[1918]]-[[1921]]  m.
* [[Jonas Strimaitis]]  – [[1922]]-[[1923]]  m.
* [[Vincas Oškinis]]  – [[1923]]-[[1940]]  m.{{šaltinis|{{ŽE|296}}}}
 
== Šaltiniai ==
22 362

pakeitimai