Vaizdo plokštė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Papildyta |
||
Eilutė 4:
Šiuolaikinės video plokštės dažnai integruojamos į [[motininė plokštė|motininę plokštę]], nors integruotos plokštės paprastai turi mažiau galimybių darbui su trimačiu vaizdu, nei specializuotos plokštės. Šios specializuotos plokštės labiau reikalingos specialistams, dirbantiems su grafiniais vaizdais, kitiems kompleksiškesniems uždaviniams (pvz.: kai kuriems [[žaidimas|žaidimams]]). Vaizdo plokštė gali būti reikalinga jei norima vienu metu prijungti keletą monitorių (sukuriant platesnį darbo lauką) arba jei prijungiamas monitorius yra itin didelės raiškos.
[[File:KL CGA Unknown.jpg|thumb|[[CGA]], viena pirmųjų IBM PC vaizdo plokščių. Jos didžiausia skiriamoji geba buvo 640×200 pikselių bei daugiausia 16 spalvų.]]
Šiuolaikinė trimačiam darbui su trimatėmis struktūromis skirta vaizdo plokštė pati yra sudėtingas kompiuteris. Šio kompiuterio sandara labai skiriasi nuo pagrindinio kompiuterio sandaros: vaizdo plokštei optimalu turėti labai daug, kad ir ne itin galingų procesorių. Sudėtingos vaizdo plokštės jų turi iki kelių šimtų ir daugiau. Kaip ir pagrindiniam kompiuteriui, grafinei plokštei galima rašyti programas (šiuo metu galima pasinaudoti [[CUDA]] arba OpenCL technologijomis kuriose naudojama [[C (kalba)|C]]).
Galingesnės plokštės nesunkiai aplenkia procesorių ne tik vaizdų paruošime bet ir spręsdamos įvairius fizikos, chemijos, bioinformatikos uždavinius jei juos efektyviau nagrinėti su daug kad ir mažesnės galios procesorių ([[difuzija]] ir pan). Gaminamos ir vien skaičiavimams skirtos plokštės kurios apskritai nebeturi monitoriaus jungties. Palyginus su kitais komponentais, grafinė plokštė sunaudoja nemažai enerijos. Priklausomai nuo modelio ir apkrovimo, tai neretai būna antras (po procesoriaus) o kai kada net ir pirmas pagal sunaudojamą galingumą kompiuterio komponentas.
|