Senovės Persija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Senovės Persija''', '''Senovės Iranas''' (dar '''Persijos imperija''', '''Persija''')  – istorinė valstybė ir civilizacija, gyvavusi dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] ir dalies [[Pakistanas|Pakistano]], [[Tadžikistanas|Tadžikistano]], [[Turkmėnistanas|Turkmėnistano]] teritorijoje.

Pavadinimas „Persija“ kilo iš vieno senovinių Irano regionų - – [[Persija (regionas)|Persijos]], kuris [[graikų kalba|graikiško]] vadintas  – ''Persis'', ir iš kurio kilo viena svarbiausių senovės Irano dinastijų - – [[Achemenidų dinastija]]. Patys Persijos gyventojai šią šalį vadino [[Iranas|Iranu]], žodžiu, kuris kilęs nuo žodžio [[arijas]]{{faktas}}.

[[vaizdasVaizdas:Irano regionai2.png|thumb|300px|Senovės Persijos regionai]]

Senovės Persijos (arba TrololoIrano) Trolinoteritorija užėmė didelę [[TrollfacePietvakarių Azija|Pietvakarių Azijos]] ir [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] dalį, beveik sutampančią su [[Irano kalnynas|Irano kalnynu]]. Į vakarus nuo jo buvo istorinė [[Mesopotamija]], šiaurės vakaruose - – [[Armėnijos kalnynas]] ([[Didžioji Armėnija]]), šiaurėje - – [[Kaukazas]], [[Kaspijos jūra]] ir nederlingos [[Turanas|Turano]] stepės. Vakaruose regionas perėjo į derlingą [[Indas (upė)|Indo slėnį]], o pietuose Iraną skalavo [[Indijos vandenynas]], [[Omano įlanka]] ir [[Persijos įlanka]].

* [[Elamas]] (Suziana) - – dalis Mesopotamijos lygumos į pietvakarius nuo Zagroso kalnyno, vėlesnis [[Chuzistanas]];

* [[Persija (regionas)|Persija]] - – pietinė dalis Zagroso kalnyno Irano pietvakarinėje dalyje, vėlesnis [[Farsas (regionas)|Farsas]];

* [[Medija]] - – Irano kalnyno šiaurės vakarinė dalis, vėlesnis [[Persijos Irakas]];

* [[Hirkanija]] - – lygumos tarp Kaspijos jūros ir [[Elbursas|Elburso kalnų]], vėlesnis [[Tabaristanas]];

* [[Parta]] - – kalnuotos teritorijos Irano kalnyno šiaurėje, vėliau dalis [[Chorasanas|Chorasano]];

* [[Margiana]] - – derlingos lygumų teritorijos į šiaurę nuo Irano kalnyno, vėliau dalis [[Chorasanas|Chorasano]], dab. Turkmėnija;

* [[Baktrija]] - – derlingos teritorijos į šiaurę nuo Hindukušo kalnyno, vėliau dalis [[Chorasanas|Chorasano]], dab. šiaurės [[Afganistanas]];

* [[Arija (Persija)|Arija]] - – derlingos kalnuotos teritorijos į vakarus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau dalis [[Chorasanas|Chorasano]], dab. vakarų [[Afganistanas]] ir rytų Iranas;

* [[Arachosija]] - – kalnuotos teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau [[Zabulistanas]], dab. rytų Afganistanas ir centrinis [[Pakistanas]];

* [[Drangiana]] - – žemumų teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau [[Sistanas]], dab. pietų Afganistanas;

* [[Gedrosija]] - – kalnuotos teritorijos palei Indijos vandenyną ir Omano įlanką, vėliau [[Beludžistanas]] ir [[Makranas]];

Į šiaurę nuo Partos, Margianos ir Baktrijos prasidėjo [[Turanas]] - – stepės ir dykumos, kuriose viešpatavo klajokliai barbarai ([[sakai (tauta)|sakai]] ir [[skitai]]). Turane buvo keletas derlingų regionų, priklausiusių Irano civilizacijai:

* [[Sogdas]] ir [[Fergana]] - – derlingų lygumų ir oazių sankaupa, [[Syrdarja|Syrdarjos]] vidurupyje, dab. Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgistano dalis,

* [[Chorezmas]] - – derlingų lygumų ir oazių sankaupa, [[Amudarja|Amudarjos]] žemupyje, dab. Turkmėnistano šiaurė ir pietų Uzbekistanas.

[[VI a. pr. m. e.]] prieš medų valdžią sukilo kitas regionas - – [[Persija (regionas)|Persija]] (Irano pietvakariuose), kuri užgrobė valdžią imperijoje, įkūrė Achemenidų dinastiją ir praplėtė imperijos teritorijas. Naujoji Persijos imperija driekėsi nuo Mažosios Azijos iki Indo upės. Ji valdė taip pat [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] ir [[Senovės Egiptas|Egiptą]].

Žymiausi Achemenidų valdovai  – Kyras (įkūręs Persijos imperiją [[I tūkst. pr. m. e.]]) ir [[Darijus I]] (imperatoriaus valdymo metu Persija išgyveno geriausią laikotarpį; didieji užkariavimai I tūkst. pr. m. e.). Sostinė  – [[Persepolis]]. Valstybė padalinta į autonomines provincijas ([[satrapijas]]), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui.

Maždaug tuo pat metu, kai klestėjo Baktrų karalystė, kitame regione, - – [[Parta|Partoje]], - – kilo nauja dinastija ir valstybė. Tai buvo [[Aršakidai]]. [[II a. pr. m. e.]] jie sukūrė imperiją vakarinėje Persijoje, Seleukidams palikdami tik Viduržemio jūros pajūrį. Ilgainiui Partų imperija absorbavo Baktrų valstybę, beveik atkurdama buvusias Achemenidų teritorijas. Partų valdymui būdingas kultūrinis persų revivalizmas, kurio metu sugrąžintos senosios, ikihelenistinės, tradicijos, įskaitant tradicinę religiją [[zoroastrizmas|zoroastrizmą]].

Didžiausia Partų imperijos priešininkė vakaruose buvo [[Romos imperija]], su kuria imperija kovojo iki pat [[226]]  m.

[[226]]  m. Partų imperijoje įvyko perversmas, ir į valdžią atėjo valdytojas iš Persijos regiono, to paties, iš kurio buvo kilę Achemenidai. Dėl tos priežasties jų sukurta [[Sasanidų dinastija]] ir imperija yra vadinama Antrąja Persija. Sasanidų laikai buvo galutinis Senovės Persijos kultūros ir meno suklestėjimas prieš galutinį žlugimą [[650]]  m. užkariavus [[Arabai|arabams]].