Michailas Šolochovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Michailas Šolochovas''' ({{ru|Михаи́л Алекса́ндрович Шо́лохов}}, [[1905]] m. [[gegužės 24]] d. – [[1984]] m. [[vasario 21]] d.) – tarybinis rusų rašytojas ir visuomenės veikėjas, laikomas tarybinės literatūros klasiku. TSRS Mokslų akademijos narys (1939 m.), [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas ([[1965]] m.), [[Socialistinio darbo didvyris]] (1967 m.). ▼

M. Šolochovas gimė Kružilino kaimelyje, Vešenskajos [[Stanica|stanicoje]], buvusiame Dono kazokų armijos administraciniame regione. Jo tėvas Aleksandras Šolochovas ([[1865]]–[[1925]] m.) buvo vidurinės klasės žemutinės dalies narys, dirbo žemdirbiu, gyvulių pirkliu, malūnininku. Michailo motina Anastasija Danilovna Černikova ([[1871]]–[[1942]] m.) kilusi iš ukrainiečių valstiečių (jos tėvas [[Černigovo sritis|Černigovo srities]] valstietis). Ji nebuvo raštinga, kol neprireikė susirašinėti su sūnumi.▼

Jis mokėsi Kargino, Maskvos, Bogučiaro ir Vešenskajos mokyklose iki [[1918]] m., kol pradėjo kovą [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]] bolševikų pusėje būdamas 13 metų. Michailas kovėsi kelis metus ir pradėjo rašyti 17 metų. Pirmą trumpą istoriją ''Gimimo žymė'' baigė 19 metų.<ref>[http://www.sovlit.com/birthmark/ sovlit.com]</ref>▼

[[1922]] m. jis vyko į Maskvą dirbti žurnalistu, bet turėjo save išlaikyti dirbdamas fizinį darbą. Michailas dirbo uosto kroviku, mūrininku, buhalteriu 1922-1924 m. ir kartais dalyvaudavo rašytojų seminaruose. [[1923]] m. jis išspausdino pirmą satyrinį straipsnį ''Testas'' 1923 m.<ref>Ermolaev, Herman. Mikhail Sholokhov and his art. Princeton: Princeton UP, 1982. 9.</ref>▼

[[1924]] m. jis grįžo į Vešenskają ir atsidėjo rašymui. Tuo metu jis vedė Mariją Petrovną Gromoslavskają, atamano Piotro Gromoslavskio dukrą, su kuria susilaukė dviejų dukrų ir dviejų sūnų.▼

Jo pirma knyga „Dono apsakymai“, apsakymų rinkinys apie Pirmojo pasaulinio karo laikus jo gimtame regione, buvo išspausdinta [[1926]] m. Pagal apsakymą ''Nakhalyonok'', pagrįstą vaikystės atsiminimais, buvo pastatytas populiarus filmas.▼

Tais metais jis pradėjo rašyti „Tykųjį Doną“, kuris jam pelnė [[Stalino premija|Stalino premiją]] ir kurio rašymas užtruko keturiolika metų ([[1926]]–[[1940]] m.). Tai tapo labiausiai skaitomu tarybiniu grožiniu kūriniu, [[socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] pavyzdžiu, kuris jam pelnė Nobelio literatūros premiją [[1965]] m.▼

„Atversta velėna“, pelnęs [[Lenino premija|Lenino premiją]] ir rašytas 28 metus, pasakojo apie [[kolektyvizacija|kolektyvizaciją]] Dono regione. Šią knygą sudaro dvi dalys: „Rytojaus sėklos“ ([[1932]] m.) ir „Dono derlius“ ([[1960]] m.). ▼

Pagal jo apsakymą „Žmogaus likimas“ ([[1957]] m.) pastatytas populiarus filmas.▼

Jo nebaigtas romanas „Jie kovėsi už tėvynę“ pasakoja apie Antrąjį pasaulinį karą Tarybų Sąjungoje.▼

Michailas Šolochovas tarpukariu yra parašęs kelis laiškus [[Stalinas|Stalinui]], kur baisėjosi Dono kolūkių sąlygomis ir prašė paramos jiems.<ref>[http://next.feb-web.ru/feb/sholokh/texts/piv/piv-0221.htm1?cmd=1 ФЭБ: Переписка.—1997 (описание)<!-- Bot generated title -->]</ref>▼

Antrojo pasaulinio karo metu jis rašė įvairiems žurnalams apie sovietų pastangas per karą. Be to jis aprašė kaip naciai nuniokojo Dono regioną. Jo motina žuvo bombarduojant Vešenskaja stanicą [[1942]] m.▼