Naujininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{otheruses}}▼
{{Ltgyv
|pavad = Naujininkai
eilutė 13 ⟶ 12:
|kirčl = {{vietovardis|Naujiniñkai|Naujiniñkų|Naujiniñkams|Naujininkùs|Naujiniñkais|Naujiniñkuose|k=2|š=1}}
}}
▲{{otheruses}}
'''Naujininkai'''
== Istorija ==
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo [[XIX amžius|XIX]] a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso [[Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė]]. [[1825]]
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama ''Kaminais'', o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino ''Nowy Swiat'' (''Naujuoju pasauliu''). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta [[1933]]
Grafo ''Józefo Przeździeckio'' dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje [[1907]]−[[1913]]
Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir [[Josifas Stalinas|Stalino]], ir [[Nikita Chruščiovas|Chruščiovo]], ir [[Leonidas Brežnevas|Brežnevo]] vadovavimo [[Sovietų Sąjunga]]i laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.
[[1939]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Vilniaus miesto dalys}}
|