Vikipedija

Bronislovas Genzelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
red.
Eilutė 3:
| vardas = Bronislovas Genzelis
| paveikslėlis = Genzelisb.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =220px 150px
| gimimo data = {{Gimė|1934|202|16|T}}
| gimimo vieta = [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]], [[Trakų rajonas|Trakų raj.apskritis]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis = ▼
| tėvas =
| motina =
▲| sutuoktinis = Apolonija Genzelienė
| vaikai =
| veikla = [[Filosofija|filosofas]], profesorius, politinis veikėjas.▼
<!-- Veikla -->
| alma_mater = [[1959]]  m. [[Maskvos universitetas]]▼
▲| veikla = [[Filosofija|filosofas]], profesorius, politinis veikėjas.
▲| alma_mater = [[1959]] m. [[Maskvos universitetas]]
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[19961958]]– m. [[2008SSKP]],<br /> [[1990]] m. [[LietuvosLDDP]],<br socialdemokratų/> partija[[1996]] m. [[LSDP]],<br /> [[2008]] m. [[LSDS]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
eilutė 26 ⟶ 25:
| pastabos =
}}
 
'''Bronislovas Genzelis''' (g. [[1934]] m. [[vasario 16]] d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]], [[Trakų rajonas|Trakų raj.]]) – [[Filosofija|filosofas]], profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras, nusipelnęs Lietuvos mokslui, visuomenei ir kultūrai. Jis buvo [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės (vėliau – ir Seimo tarybos) narys, ėjo TSRS Aukščiausiosios Tarybos, vėliau Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nario pareigas.
'''Bronislovas Genzelis''' (g. [[1934]] m. [[vasario 16]] d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]], [[Trakų apskritis]]) – Lietuvos [[filosofija|filosofas]], profesorius, politinis veikėjas, signataras.
 
== Biografija ==
[[1942]]–[[1946]] m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–[[1954]] m. [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių gimnazijoje]]. 1954–[[1959]] m. studijavo filosofiją [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]]. 1959–[[1961]] m. [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginio instituto]] dėstytojas. 1961–[[1964]] m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. [[1974]] m. filosofijos mokslų daktaras. <ref>{{TLE|1|- 600|}}</ref><ref>http://www.trakai.lt/index.php?2996825063</ref><ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H</ref>
 
1964–[[1992]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. [[1965]] m. docentas, 1976 m. profesorius. [[1997]] m. išrinktas [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo [[2005]] m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.
Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. [[1954]] m. baigė [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla|Kaišiadorių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kurį [[1959]] m. baigė ir dirbo Šiaulių universitete. [[1961]]–[[1964]] m. buvo [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos instituto aspirantas, [[1974]] m. filosofijos daktaras.
 
== Visuomeninė ir politinė veikla ==
[[1959]]–[[1961]] m. buvo [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginio instituto]], o nuo [[1964]]–[[1992]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas. Dėstė visuotinę filosofijos istoriją, kartkartėmis skaitydavo ir Lietuvos kultūros istorijos kursus. [[1965]] m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją – tapo docentu. [[1976]]–[[1992]] m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. [[1997]] m. išrinktas [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros profesoriumi. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. 12 metų Vytauto Didžiojo universitetui. Jis buvo ne tik VDU Istorijos katedros profesorius, bet ir ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Už akademinius nuopelnus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, o už politinę veikla – Pasaulio laisvės medaliu, kurį skiria Amerikos biografijos institutas. Nuo [[2005]] m. gruodžio mėn VDU senato narys.
[[1958]]–[[1990]] m. [[SSKP]] narys, [[1989]]–1990 m. [[LKP CK]] biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas [[SSRS]] liaudies deputatu [[Kretinga|Kretingos]] nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. [[SSRS AT]] narys.
 
[[1988]]–1990 m. [[LPS|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. [[LDDP|Lietuvos demokratinės darbo partijos]] tarybos prezidiumo narys. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Kovo 11-sios Akto]] signataras. 1990–1992 m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo]] deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei [[LR Konstitucija|Lietuvos Konstitucijos]] rengimo komisijose. [[1992–1996 m. Seimas|1992–1996 m.]] LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. [[1996]]–[[2008]] m. [[LSDP]] narys, [[1999]] m. tarybos narys. Nesėkmingai kandidatavo [[1996–2000 m. Seimas|1996 m.]] ir [[2008–2012 m. Seimas|2008 m.]] LR Seimo rinkimuose. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=32126</ref><ref>http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23680/Kandidato23680Anketa.html</ref>
[[1988]] m. [[birželio 3]] d. tapo Lietuvos Sąjudžio iniciatyvinės grupės nariu, o pirmajame suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. [[1989]] m. kovo mėn. tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu bei jos Seniūnų Tarybos nariu ir Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatorium. [[1990]] m. vasario mėn. Buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo seimo nariu. Atsisakęs deputato įgaliojimų Maskvoje, įsijungė į Lietuvos valstybingumo atkuriamąjį darbą. Yra Kovo 11-sios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių), Mokslo studijų bei švietimo įstatymus. [[1992]] m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). [[1995]]–[[1997]] m. buvo Lietuvos nacionalinės [[UNESCO]] komisijos prezidentas, dalyvavo projektų Vilniaus senamiesčio ir Kuršių Nerijos landšaftinio draustinio įtraukimo į pasaulio kultūros paveldą rengime. Daug prisidėjo prie to, kad M. Mažvydo :[[Katekizmas]] ([[1547]]) būtų įtrauktas į žymiausiųjų pasaulyje minėtinų datų sąrašą. Nuo [[1994]] m. yra Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo [[1995]] m. Lietuvos- Kinijos draugijos pirmininkas, nuo [[1998]] m. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas; nuo [[2002]] m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir nuo [[2002]] m. Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
 
[[1994]]–2005 m. Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo [[1995]] m. Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės [[UNESCO]] komisijos pirmininkas. [[1998]]–2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas. [[2002]]–[[2004]] m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84310&p_k=1</ref>
 
== Kūryba ==
Tiria Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“ (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (kelios knygos, 1974–[[1987]] m.), „Orientas-1“ (1991 m.). Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992 m.) parengimo. 1998–[[1999]] m. [[Kauno diena|„Kauno dienoje“]] paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
 
BronislovąRašo Genzelįstraipsnius dominoperiodiniams Lietuvos kultūros ištakosleidiniams, joskuriuose ryšiaibando sunušviesti kaimynais.ryškiausias Todėldabarties tyrinėjoir Lietuvospraeities kulturosfilosofijos sąveiką su kitomis tautomis (lenkųkryptis, rusų,atskirus vokiečiųmąstytojus, ukrainiečių,įvertinti latvių,politinę čekų)situaciją. SavoYra pastebejimuskelių išdėstėmonografijų, monografijojeišleistų „KultūrųLietuvoje, saveika“([[1989]]).Lenkijoje, AtskiriLatvijoje, josVokietijoje, skyriai išverstiRusijoje ir paskelbti lenkųPrancūzijoje, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudojebendraautorius. PrisidėjoParašė prieapie „Lietuviųšimtą kultūrosmokslinių veikėjųstraipsnių, laiškaikai I.kurie J.jų Krasevskiui“išversti ([[1992]])į parengimo. Yra kelių monografijųrusų, išleistų Lietuvojelenkų, Lenkijojeanglų, Latvijojevokiečių, Vokietijoječekų, Rusijojeprancūzų ir Prancūzijoje, bendraautoriuskalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.
 
[[1998]]–[[1999]] m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių – atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
== Įvertinimas ==
Siekdamas supažindinti Lietuvos skaitytoją su pasauline filosofiją, sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją" (kelios knygos, [[1974]]–[[1987]]), „Orientas-1" ([[1991]]). Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją.
* [[2000]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]]
* 2008 m. [[Lietuvos mokslo premija]] už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“
* 2008 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314733</ref>
* [[2010]] m. atminimo medalis „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“
 
== Bibliografija ==
* Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1972. – 205 p.
* Filosofijos istorijos chrestomatija, 4 knygos, 1974–1984 m.
* „LietuvosLietuvių filosofijos istorijos bruožai“bruožai, ([[1997]]1978 m.);▼
* Žmogus šiuolaikinėje filosofijoje, 1984 m.
* Nikolajus Černyševskis TSRS tautų visuomeninėje mintyje, 1984 m., su kitais, rusų k.
* Esė apie mąstytojus. – Vilnius: Mintis, 1986. – 175 p.
* Renesanso filosofijos metmenys. – vilnius: Mintis, 1988. – 178 p.
* Kultūrų sąveika. – Vilnius: Mintis, 1989. – 198 p.
* Orientas-1. – Vilnius: Vaga, 1991. – 290 p.
* Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus. – Kaunas: Šviesa, 1994. – 197 p.
* Senovės filosofija. – Vilnius: Mintis, 1995. – 213 p.
* Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 291 p.
* Istorija ir mes. – Vilnius: Pradai, 1998.
* Sąjūdis: priešistorė ir istorija. – Vilnius: Pradai, 1999. – 166 p.
* Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – Kaunas: VDU, 2001. – 267 p.
* [[Jokūbas Minkevičius]]. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 112 p. – ISBN 9986-18-117-8
* Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 91 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-40-1
* Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai? – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 341 p. – ISBN 9986-09-301-5
* Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 166 p. – ISBN 9955-699-35-3
* Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 222 p. – ISBN 9986-757-75-4
* Šiuolaikinės visuomenės vertybinės orientacijos ir Lietuvos kariuomenė: mokslinių straipsnių rinkinys (sud. Bronius Genzelis, Feliksas Žigaras, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Audronė Petrauskaitė). – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. – 119 p.: diagr. – ISBN 978-9955-423-72-0
* Užverstas puslapis. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 143 p. – ISBN 978-9955-34-173-4
 
== Šaltiniai ==
* „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ ([[1972]] m.);
{{ref}}▼
* „Filosofijos istorijos chrestomatija“ (2 t. [[1974]]–[[1977]] m.);
* „Esė apie mąstytojus“ ([[1986]] m.);
* „Renesanso filosofijos metmenys“ ([[1988]] m.);
* „Kultūrų sąveika“ ([[1989]] m.);
* „Orientas-1" ([[1991]] m.);
* „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ ([[1994]] m.);
* „Senovės filosofija“ ([[1995]] m.);
▲* „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“ ([[1997]] m.);
* „Istorija ir mes" ([[1998]] m.)
* „Sąjūdis: priešistorija ir istorija" ([[1999]] m.)
* „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ ([[2001]] m.);
* „Jokūbas Minkevičius" ([[2003]] m.);
* „Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją“ ([[2005]] m.);
* „Politinės ir socialinės minties raida Lietuvoje: Būti ar nebūti Lietuvai?“ ([[2006]] m.);
* „Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės“ ([[2006]] m.);
* Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas.
 
== Straipsniai publikuojami internete ==
 
# [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-19-bronislavas-genzelis-po-manes-nors-ir-tvanas/38684 Po manęs nors ir tvanas]
# [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-03-bronislavas-genzelis-ir-vel-viena-tiesa/36401 Ir viena tiesa]
# [http://stage.bernardinai.lt/straipsnis/2008-11-14-bronislavas-genzelis-kodel-tapau-don-kichotu/26885/print Kodėl tapau Don Kichotu?]
# [http://www.demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=347:bronislavas-genzelis&catid=10:politiku-tribuna&Itemid=50 Politikų tribūna]
# [http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=99&Mode=8 Demagogai ir stručiai politikoje ]
# http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=114&
 
== Nuorodos ==
* [http://biblioteka.vdu.lt/genzelio_autobiografija.htm Autobiografija];
* [[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3463.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – Lietuvos socialdemokratų sąjunga – Iškelti kandidatai]</ref>.
 
{{Signatarai}}▼
{{Sąjūdžio nariai}}
▲{{Signatarai}}
{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}
 
== Išnašos ==
▲{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Genzelis, Bronislovas}}
[[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Bronislovas_Genzelis"