Galvų medžiotojai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
vikizuota |
|||
Eilutė 1:
'''Galvų medžiotojai''' – žmonės, praktikuojantys [[ritualas|ritualinį]] užmuštų savo aukų [[galva|galvų]] nukirtimą ir kolekcionavimą. Ši praktika [[ikikolonizacija|ikikolonizaciniu]] laikotarpiu buvo paplitusi tarp [[džiunglės]]e gyvenančių pirmykščių [[gentis|genčių]] ([[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]], [[Amazonija|Amazonijoje]], [[Melanezija|Melanezijoje]], [[Kinija (regionas)|Kinijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Hindukušas|Hindukuše]]), taip pat senųjų [[Europa|Europos]] [[keltai|keltų]] ir [[skitai|skitų]] genčių.
Galvų medžiojimas visų pirma atlieka ritualinę funkciją, struktūrizuoja ir sutvirtina [[hierarchija|hierarchinius]] santykius tarp [[gentis|genčių]] ir [[individas|individų]]. Teigiama, kad galvų medžiotojai tikėję, jog žmogaus galvoje slypi jo [[siela]], todėl ją nukirtus ir pasiėmus su savimi galima tas sielos
== Galvų medžiojimas pasaulyje ==
Galvų medžiojimas buvo itin išplitęs Pietryčių Azijoje ir Melanezijoje
Daugumoje genčių galvų medžiojimo praktika išnyko tik [[XX a.]] antroje pusėje. Tuo tarpu [[Borneo]] gyvenančios kai kurios dajakų gentys toliau tęsia šią tradiciją, ypač kariaudamos su [[maduriečiai]]s. [[Naujoji Gvinėja|Naujoje Gvinėjoje]] taip pat, manoma, ši praktika nėra išnykusi.▼
▲Galvų medžiojimas buvo itin išplitęs Pietryčių Azijoje ir Melanezijoje; tokia praktika užsiiminėjo [[ilongotai]], [[ibanai]], [[dajakai]], beravanai, vanai, mapurodai, marindanimai, [[Va (etninė grupė)|va]]. Čia ši praktika visų pirma buvo ritualinė, o ne kaip karo aktas. Nukirstos galvos simbolizuodavo jas nukirtusiojo narsą.
▲Daugumoje genčių galvų medžiojimo praktika išnyko tik XX a. antroje pusėje. Tuo tarpu [[Borneo]] gyvenančios kai kurios dajakų gentys toliau tęsia šią tradiciją, ypač kariaudamos su [[maduriečiai]]s. [[Naujoji Gvinėja|Naujoje Gvinėjoje]] taip pat, manoma, ši praktika nėra išnykusi.
[[Amazonija|Amazonijoje]] taip pat gyvena genčių, kurios medžioja galvas. Iš jų garsiausi [[šuarai]], kurie nukirstas galvas džiovindavo. Dabar jie turistams pardavinėja tokių galvų replikas.
Naujosios Zelandijos [[maoriai]] iš nukirstų galvų gamindavo mokomokai – galvas išvalydavo, virdavo, džiovindavo ir vėliau naudodavo [[ceremonija|ceremonijose]].
[[Kinija|Kinijoje]]
Beveik visos [[Taivano aborigenai|Taivano aborigenų]] gentys išskyrus [[tao]] užsiiminėjo šia praktika. Kinų [[kolonizacija|kolonizatoriai]] buvo dažnos jų aukos. Galvų medžiojimas [[Taivanas|Taivane]] baigėsi po [[Japonija|japonų]] [[invazija|invazijos]].
Rytų Indijoje ir Mianmare gyvenantys [[nagai (tauta)|nagai]] taip pat žinomi kaip galvų medžiotojai. Šį ritualą jie praktikavo XX a. ir tikėtina, kad dalis izoliuotų genčių jį tebepraktikuoja.
Senovės Europoje [[keltai]] medžiodavo galvas dėl religinių, ritualinių tikslų. [[senovės Romėnai|Romėnai]] ir [[senovės Graikija|graikai]] rašė, jog jie kabina galvas ant namų sienų ar apjuosia aplink arklių kaklus. Tokia praktika išliko iki jų [[krikštas|pakrikštijimo]]. Galvas Europoje medžiojo ir [[germanai|germanų]] gentys, [[iberai]].
Pavieniai galvų kaip karo trofėjų kolekcionavimo atvejai buvo žinomi [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio]] ir [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metais, kuomet amerikiečių kariai kolekcionavo japonų galvas.
eilutė 27 ⟶ 26:
* [[Nukirsdinimas]]
[[Kategorija:
[[de:Kopfjagd]]
|