Grigalius I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: tr:Papa I. Gregorius
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20:
}}
[[Vaizdas:Tomb of pope Gregorius I.jpg|thumb|250px|Grigaliaus I Didžiojo kapas <br />[[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]], [[Vatikanas|Vatikane]]]]
'''Šventasis Grigalius I Didysis''' ({{lot|San Gregorio I Magno}}, tikrasis vardas Antonello da Messina, [[540]]  m. Roma  – [[604]]  m. [[kovo 12]] d. ten pat)  – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius nuo [[590]]  m. [[rugsėjo 3]] d. iki mirties. Šventasis, šventė  – [[rugsėjo 3]] d., iki [[1969]]  m.  – [[kovo 12]] d. Bažnyčios tėvas, nuo [[1295]]  m. [[Bažnyčios mokytojai|Bažnyčios mokytojas]].
 
== Biografija ==
Gimė Aničių senatorių šeimoje, tėvas senatorius Gordianas, motina  – [[Šventoji Silvija|Silvija]]. Mirus tėvui [[572]]  m. išrinktas Romos [[prefektas|prefektu]]. Nuo [[575]]  m. [[benediktinai|benediktinas]]. 575  m. savo dvaruose įkūrė 6 vienuolynus [[Sicilija|Sicilijoje]], vieną  – Romoje. Nuo [[585]]  m. [[abatas]]. [[579]]-585 –585 m. popiežiaus [[Pelagijus II|Pelagijaus II]] nuncijus [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]], nuo [[586]]  m. jo patarėjas.
 
Per savo pontifikatą sutvarkė bažnytinių žemių valdymą (''Patrimonium S. Petri'')  – pagrindė būsimą [[Vatikanas|Popiežiaus valstybę]]. Didino popiežiaus valdas, dalį pajamų skyrė karitatyvinei veiklai  – steigė prieglaudas ir ligonines, maitino varguomenę, išpirkinėjo belaisvius. Romos bažnytinę valdžią padarė nepriklausomą nuo [[Bizantijos imperatorius|Bizantijos imperatoriaus]], organizavo vidurio Italijos gynybą nuo [[langobardai|langobardų]], diplomatiniais būdais siekė [[Bizantija|Bizantijos]] ir langobardų taikos.
 
Sureguliavo Romos ir [[Ispanija|Ispanijos]], [[Gauja|Gaujos]], [[Ilyrija|Ilyrijos]], [[Afrika|Afrikos]] bažnyčių santykius. Kovojo su erezijomis ([[Eutichas|Eutichu]], [[donatininkai]]s, [[arijonai]]s). Gynė popiežiaus primatą Bažnyčioje. Kaip atsvarą Konstantinopolio patriarchui prisiėmė titulą „Dievo tarnų tarnas“ (''servus servorum Dei''), kuris iki šiol priskiriamas popiežiui. Jo pastangomis Šventasis Sostas tapo aukščiausiu Katalikų bažnyčios autoritetu.
Eilutė 33:
Kūrė liturginius [[himnas|himnus]], sudarė sakramentų apeigyną ir antifonų rinkinį. Sekė Bažnyčios tėvų mokymu, jį interpretavo, populiarino. Jo veikalai turėjo įtakos viduramžių teologinei [[literatūra]]i.
 
Vaizduojamas aukšto ūgio, tamsiaplaukis, popiežiaus drabužiais, su pastoralu, patarnaujantis vargšams. Atributai  – [[balandis]], [[tiara]], [[knyga]]. Bažnytinio mokslo, mokslininkų ir besimokančiųjų, [[choras|chorinio]] ir [[choralas|choralinio]] giedojimo ([[Grigališkasis giedojimas]]), kasybos, mūrininkų globėjas. Paskelbtas šventuoju. Tikima, kad saugo nuo [[maras|maro]] ir [[podagra|podagros]].<ref>{{VLE|VII|160||Grigalius I}}</ref>
 
== Bibliografija ==
* Homilijos apie evangelijas (''Homiliarium in Evangelio'', 22 homilijos, 590-590–[[591]]  m.);
* Pastoracijos taisykles (''Regulae Pastoralis'', [[592]]  m.);
* Homilijos apie pranašo Ezechielio knygą (''Homiliarium in Ezechielem Prophetam'', 40 homilijų, [[593]]  m.);
* Giesmių giesmės knygos aiškinimas (''Expositio super Cantica Canticorum'', 2 homilijos, [[594]]  m.);
* Dialogai (''Dialogorum'', 594  m.);
* Moralė, arba Jobo knygos aiškinimas (''Moralia, sive Expositio in Librum Iob'' [[595]]  m.).
 
{{start box}}
Eilutė 54:
{{end box}}
 
== Nuorodos ==
* [[Sąrašas:Popiežiai]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
* Vakarų bažnyčios šventųjų gyvenimų aprašymai ([[lietuvių kalba]], Šventojo Benedikto gyvenimas, [[1996]]  m.).
 
{{Popiežiai}}