Tauta: Skirtumas tarp puslapio versijų

631 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
, vikizuota
S (r2.6.4) (robotas Pridedama: kk:Ұлт)
( , vikizuota)
{{Reikšmės}}
[[Vaizdas:Russia ethnic.JPG|thumb|280px|Carinės Rusijos europinės dalies tautos]]
'''Tauta''' – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes turinti [[sąvoka.]]:
* Pirmoji reikšmė sietina su [[etnologija|etnologijos]] ([[etnografija|etnografijos]]) mokslo vartojama sąvoka [[etnosas]] arba [[etninė grupė. Antroji sietina su terminu [[nacija]]. Kasdieninėje vartosenoje šios dvi reikšmės neretai griežtai neatskiriamos ar tapatinamos.
* Antroji sietina su terminu [[nacija]].
 
Kasdieninėje vartosenoje šios dvi reikšmės neretai griežtai neatskiriamos ar tapatinamos.
Pirmąja, etnoso, reikšme sąvoka tauta reiškia save suvokiančią, savivardį (etnonimą) turinčią, istoriškai susiformavusią žmonių bendriją. Šia reikšme vartojama sąvoka tauta reiškia etninę tautą. Griežčiau vartojant sąvokas, termino [[etnosas]] ar ''etninė tauta'' pakaitalas lietuvių kalba yra [[tautybė]]. Pavyzdžiui, lietuvių tautą, o tiksliau tautybę sudaro individai, priskiriantys save lietuvių kultūros žmonėms, laikantys šią kultūrą sava. Šie individai gyvena ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitų tautų kultūros erdvėje. Savo etninėje teritorijoje gyvenantys lietuviai sudaro ne tik etnokultūrinę bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą.
 
Pirmąja, etnoso, reikšme sąvoka tauta reiškia save suvokiančią, savivardį ([[etnonimas|etnonimą]]) turinčią, istoriškai susiformavusią [[žmonių bendrija|žmonių bendriją]]. Šia reikšme vartojama sąvoka ''tauta'' reiškia [[etninė tauta|etninę tautą]]. Griežčiau vartojant sąvokas, termino [[etnosas]] ar ''etninė tauta'' pakaitalas lietuvių kalba yra [[tautybė]]. Pavyzdžiui, [[lietuvių tauta|lietuvių tautą]], o tiksliau tautybę sudaro [[individas|individai]], priskiriantys save [[lietuvių kultūra|lietuvių kultūros]] žmonėms, laikantys šią [[kultūra|kultūrą]] sava. Šie individai gyvena ne tik [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, bet ir kitų [[tautų kultūra|tautų kultūros]] erdvėje. Savo [[etninė teritorija|etninėje teritorijoje]] gyvenantys [[lietuviai]] sudaro ne tik [[etnokultūra|etnokultūrinę]] bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą.
Nacija arba moderni tauta yra tokia teritorinė etnosocialinė bendrija, kuri turi savo paties teritorinį suverenitetą ir administraciją. Kitaip tariant, šia reikšme vartojamas terminas tauta visada reiškia ''politinę tautą''. Šia prasme galima kalbėti apie Lietuvos tautą. Nacija laikytinos ir tos teritorinės etnosocialinės bendrijos, kurios siekia turėti savo valstybę gyvenamoje arba etninėje teritorijoje, jeigu siekimą palaiko dauguma tos bendrijos narių.
 
[[Nacija]] arba [[moderni tauta]] yra tokia teritorinė [[etnosocialinė bendrija]], kuri turi savo paties teritorinį [[suverenitetas|suverenitetą]] ir [[administracija|administraciją]]. Kitaip tariant, šia reikšme vartojamas terminas tauta visada reiškia ''[[politinė tauta|politinę tautą]]''. Šia prasme galima kalbėti apie Lietuvos tautą. Nacija laikytinos ir tos teritorinės etnosocialinės bendrijos, kurios siekia turėti savo [[valstybė|valstybę]] gyvenamoje arba etninėje teritorijoje, jeigu siekimą palaiko dauguma tos bendrijos narių.
 
== Primordializmas ir konstruktyvizmas ==
[[sociologija|Sociologijoje]] galime išskirti dvi pagrindines [[teorija|teorijų]] grupes, pagal tai kaip yra vertinamas tautos susikūrimo klausimas. [[primordializmas|Primordialistų]] teigimu tautą vienija jos [[istorinė praeitis]] ir šimtametės [[tradicija|tradicijos]], perduodamos iš [[karta|kartos]] į kartą. Pagal tokį „kultūrinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso tai pačiai tautai, jei ir tik jei abu turi bendrą kultūrą, o kultūra čia reiškia [[idėja|idėjų]], [[ženklas|ženklų]] ir [[asociacija|asociacijų]] sistemą bei [[elgesys|elgesio]] ir [[bendravimas|bendravimo]] būdus.
 
Pagal [[konstruktyvizmas|konstruktyvistinę]] versiją tautos yra socialiniai dariniai priklausantys nuo pačių žmonių, todėl tautos yra „kuriamos“. Pagal tokį „voliuntaristinį“„[[voliuntarizmas|voliuntaristinį]]“ apibrėžimą du žmonės priklauso vienai tautai, jei ir tik jei jie abu ''pripažįsta'', kad jie priklauso tai pačiai tautai. Tam tikra kategorija žmonių tampa tauta tik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio [[teisė|teises]] ir [[įsipareigojimas|įsipareigojimus]] bei [[priklausomybė|priklausymą]] tai pačiai tautai. Tik tarpusavio [[pripažinimas]] sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių.<ref>Ernest Gellner „Tautos ir nacionalizmas“, Vilnius: Pradai, 1996, p.22.</ref>
 
== Komunistinis tautos apibrėžimas ==
[[XIX a.]] pb. – [[XX a.]] pr. [[Rusija|Rusijos]] [[revoliucionierius|revoliucionieriai]] nagrinėjo ir tautinį klausimą. Sunkiausia buvo rasti [[apibrėžimas|apibrėžimus]] kas yra tauta, nes jau tuo metu šie apibrėžimai nebuvo pilnai aiškūs. Užduotis išsiaiškinti šį klausimą teko [[Josifas Stalinas|Josifui Stalinui]]. Jis tautos apibrėžimą formulavo taip: ''tauta yra istoriškai susiformavusi, stabili žmonių bendrija, besiremianti bendra kalba, teritorija, ekonominiu gyvenimu, ir psichologine sandara pasireiškiančia bendra kultūra''.
* tauta yra istoriškai susiformavusi, stabili žmonių bendrija, besiremianti bendra kalba, teritorija, ekonominiu gyvenimu, ir psichologine sandara pasireiškiančia bendra kultūra.
 
Tik tada, kai yra visos šios [[charakteristika|charakteristikos]] Stalino teigimu galime kalbėti apie tautos egzistavimą.<ref>"The Nation", in "Marxism and the National Question", from "The Essential Stalin: Major Theoretical Writings 1905–1952", ed. Bruce Franklin (Croom Helm: London, 1973), p. 57-61.
</ref>
 
Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais tebėra populiarus buvusios [[TSRS]] šalyse, ypatingai apibrėžiant kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas ne.
 
== Šaltiniai ==
{{Vikižodynas|tauta|no=T}}
 
[[Kategorija:SociologijaTauta| ]]
 
 
[[Kategorija:Sociologija| ]]
 
[[af:Nasie]]
4 496

pakeitimai