|
: ''Šis straipsnis - – apie Gedimino sūnų. Apie Gedimino sūnėną, trumpai valdžiusį [[Polocko kunigaikštystė|Polocke]], žiūrėkite [[Liubartas (Polockas)]]''
{{Valdovas
| fonas = reg
| vardas = Liubartas Demetrijus
| titulas = [[Luckas|Lucko]], [[Liubarskas|Liubarsko]] ir [[Voluinė]]s kunigaikštis.
| paveikslėlis = Lubart.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = pavadinimas
| paveikslėlio dydis =
| kiti titulai =
| pastabos =
}}
'''Liubartas Demetrijus''' (dar ''Liubko'', krikšto vardas ''Dmitrijus'', [[1300]] m. – [[1383]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) – [[Luckas|Lucko]] (1323–1324, 1340–1383), [[Liubarskas|Liubarsko]] (1323–1340) ir [[Voluinė]]s (1340–1383) kunigaikštis.
LDK kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] jauniausias sūnus. Motina – antroji Gedimino žmona Olga, [[Smolenskas|Smolensko]] kunigaikščio Vsiavolodo duktė.
Vienas iš trijų išlikusių [[Luckas|Lucko]] pilies bokštų yra pavadintas Liubarto vardu.
== Gyvenimas ==
[[1320]] m. ar apie [[1323]] m. vedė [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] kunigaikščio [[Andrejus Jurijevičius|Andrejaus Jurijevičiaus]] dukterį ir ėmė valdyti Lucką rytų Volynėje<ref>"Liubartas"„Liubartas“. Encyclopedia Lituanica III. (1970-19781970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. 411-412411–412.</ref>. Andrejui Jurijevičiui mirus gavo rytų [[Voluinė|Voluinę]] kaip palikimą ir ten persikėlė [[1325]] m.
[[Vaizdas:Ukraine Lutsk.jpg|left|thumb|[[Luckas|Lucko pilis]]]]
[[1340]] m. mirė [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] kunigaikštis [[Jurijus Boleslavas Traidenis]]. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius [[Kazimieras III]] sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas [[Pšemyslis|Pšemyslio]] žemę, o vėliau ir [[Lvovas|Lvovą]]. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė [[Vladimiras|Vladimirą]], [[Kremenecas|Kremenecą]], [[Belzas|Belzą]], bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis [[Kęstutis]].
Liubartas užsitikrino [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvos]] kunigaikščio [[Simeonas|Simeono]] paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. [[1349]] m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į [[Cholmas|Cholmo]], [[Belzas|Belzo]] ir [[Voluinė]]s žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir [[Lvovas|Lvovą]].
[[1350]] m. tapęs našliu Liubartas vedė antrąkart – Maskvos kunigaikščio [[Simeono]] giminaitę, [[Rostovas|Rostovo]] kunigaikščio [[Konstantino]] dukterį Olgą-Agafiją. Jis turėjo tris sūnus: Fiodorą, Simeoną ir Lazarą. Fiodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties [[1431]] m.
== Nuorodos ==
| 