Vilniaus elektrinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wz prastinimas |
S Robot-assisted disambiguation: Neris |
||
Eilutė 34:
[[1922]] m. Vilnių užgrobus lenkams elektrinėje dirbo 200 žmonių. Jie aptarnavo ne tik elektrinę, bet ir skirstomuosius tinklus. Centrinės elektrinės būklė dėl blogo eksploatavimo karo ir pokario metais buvo kritinė. Kadangi įrengimai dažnai neveikdavo, miestui trūko elektros energijos. Padėtis buvo gelbstima mažomis dyzelinėmis elektrinėmis. Tačiau tai negalėjo išgelbėti nuo elektros energijos trūkumo ir dažnai vakarais tamsoje skendėjo ištisi miesto rajonai, atjungti nuo centrinės elektrinės.
Miestui neturint pinigų, esminis elektrinės rekonstrukcijos planas pradėtas rengti tik [[1924]] m., direktoriumi paskyrus inžinierių J. Glatmaną. Kitų specialistų siūlymai statyti naują šiluminę elektrinę prie geležinkelio arba hidroelektrinę prie [[Neris (upė)|Neries]] buvo atmesti: tam reikėjo daug laiko ir lėšų. Pirmame rekonstrukcijos etape, [[1925]] m. sumontuota nauja 1800 kW galios garo turbina ir pakloti nauji kabelių tinklai. Prie elektros tinklų buvo prijungta 2150 namų, gatvėse švietė 655 elektros lempos. [[1928]] m. [[rugsėjo 1]] d. pradėti naudoti dar du garo katilai ir antroji 3000 kW galios turbina. Garo katilai turėjo 400 kv. m kaitinamąjį paviršių ir tiekė 16 atm slėgio garą. [[1934]] m. elektrinėje buvo likviduoti paskutiniai seni įrengimai. [[1935]] m. sumontuotas ir paleistas trečiasis 375 kv. m kaitinamojo paviršiaus, 16 atm slėgio garo katilas. [[1937]] m. [[vasario 3]] d. pradėjo veikti trečioji 3700 kW galios turbina. Elektrinės galia pasiekė 8500 kW ir iki 1940 m. daugiau nebebuvo didinama.
Elektrinei ir tinklui rekonstruoti kasmet buvo išleidžiama po 0,7-1,0 mln. zlotų. 1934 m. visas skirstomasis tinklas rekonstruotas į [[Kintamoji srovė|kintamosios srovės]] tinklą, įrengta 30 transformatorinių pastočių. 1937 m. miesto elektros tinklų ilgis siekė apie 330 kilometrų, iš jų 12,0 km buvo aukštosios įtampos orinių linijų, 36,4 km aukštosios įtampos kabelinių linijų, 197,3 km žemosios įtampos orinių linijų ir 86,5 km žemosios įtampos kabelinių linijų. Orinės linijos buvo nutiestos su 5920 medinių atramų. 1937m. gatvių apšvietimo linijų ilgis pasiekė 211,5 km, degė 3162 gatvių šviestuvai. Elektra buvo apšviestos visos miesto centro ir svarbiausios priemiesčių gatvės, didelių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių kiemai bei aikštelės. Gatvių ir aikščių apšvietimui 1937 m. suvartota 1,4 mln. kWh elektros energijos. Už 1 kWh, gatvėms ir aikštėms apšviesti, elektrinės šeimininkė miesto valdyba mokėjo tik 0,14 zloto.
| |||