Galūnė (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Galūnė'''  – po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] einanti kintamoji [[žodis|žodžio]] pabaigos dalis. Ji kinta [[linksniavimas|linksniuojant]], [[asmenavimas|asmenuojant]], keičiant [[Giminė (gramatika)|giminę]], [[Skaičius (gramatika)|skaičių]], [[nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Žodį kaitydami, gauname naują to paties žodžio formą. Iš galūnės matome žodžio giminę, skaičių, linksnį, asmenį, nuosaką, laiką. Kalboje esti nemažai žodžių ir be galūnių.

<br />''senas  – senis, tankus  – tankis, stalas  – pastalė, stalčius;''

<br />''drįsti  – drąsa, gražus  – grožis, spausti  – įspūdis, sverti  – svoris, tęsti  – tąsa.''

2. Dėl tarmių poveikio bendrinėje kalboje vartojamos ilgosios (ištisinės) ir trumposios vienaskaitos įnagininko ir vietininko, daugiskaitos naudininko ir įnagininko galūnės. Abi galūnių formos yra taisyklingos ir vartotinos, tik rašytinėje kalboje įprastinės yra ilgosios, o sakytinėje  – trumposios.

<br />''akmenimi  – akmenim, manimi  – manim, sūnumi  – sūnum, širdimi  – širdim;''

<br />''kelyje  – kelyj, kely, mėlynoje  – mėlynoj, pamiškėje  – pamiškėj, šulinyje  – šuliny;''

<br />''draugams  – draugam, šviesioms  – šviesiom;''

<br />''aplinkybėmis  – aplinkybėm, jaukiomis  – jaukiom, seserimis  – seserim.''

3. Kintant linksniavimo sistemai, atsiranda vienaskaitos vardininko, kilmininko, įnagininko, daugiskaitos vardininko gretutinių formų. Rašytinėje kalboje labiau tinka pirmosios, sakytinėje  – visos.

<br />''mėnuo  – mėnulis, mėnuo  – mėnesis, šuo  – šuva;''

<br />''debesies  – debesio, paties  – pačio, rudens  – rudenio, šuns  – šunies, šunio, vagies  – vagio;''

<br />''akmenimi  – akmeniu, sūnumi  – sūnu, širdimi  – širdžia;''

<br />''pietūs  – pietai, turgūs  – turgai.''

4. Kalboje vartojamos gretutinės paprastųjų veiksmažodžių bendraties ir 1 bei 2 asmens formos, sangrąžiniai veiksmažodžiai. Visos šios formos taisyklingos, tik ilgosios būdingesnės rašytinei kalbai, o trumposios  – sakytinei.

<br />''bėgti  – bėgt, žymėti  – žymėt;''

<br />''puolame  – puolam, valgykime  – valgykim;''

<br />''eikvokite  – eikvokit, galvojome  – galvojom;''

<br />''sukuosi  – sukuos, nešiesi  – nešies.''

<br />1.1. Su galūne ''-as'':

<br />''Brugmanas'' (''Brugmann''), ''Talinas'' (''Tallinn''), ''Mopasanas'' (''Maupassant''), ''Bodleras'' (''Baudelaire''), ''Volteras'' (''Voltaire''), ''Brauchičas'' (''Brauchitsch''), ''Stiuartas'' (''Stewart''), ''Luvras'' (''Louvres'');

<br />Galūnė ''-as'' paprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu ''s'':

<br />''Teksasas'' (''Texas''), ''Arkanzasas'' (''Arkansas''), ''Dalasas'' (''Dallas''), ''Okasas'' (''Okas''); ''Lopesas'' (''Lopez''), ''Gomesas'' (''Gomez''), ''Velaskesas'' (''Velasquez''); ''Morisas'' (''Morris''), ''Sikeirosas'' (''Siqueiros''), ''Lagosas'' (''Lagos''); ''Dos Pasosas'' (''Dos Passos''); ''Lodusas'' (''Loodus''), ''Maltusas'' (''Malthus''), ''Dreifusas'' (''Dreyfus''), ''Larusas'' (''Larousse''); ''Votkinsas'' (''Watkins''), ''Fringsas'' (''Frings'') (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: ''Hondūras'', ''Buenos Airės'', ''Los Andželas'').

<br />1.2. Su galūne ''-is'':

<br />''Šileris'' (''Schiller''), ''Lelevelis'' (''Lelewel''), ''Grenoblis'' (''Grenoble''), ''Klodelis'' (''Claudel''), ''Čerčilis'' (''Churchill''), ''Kolis'' (''Kohl''), ''Tanhoizeris'' (''Tannhäuser''), ''Foichtvangeris'' (''Feuchtwanger'').

<br />1.3. Su galūne ''-(i)us'':

<br />''Karlovičius'' (''Karłowicz''), ''Hemingvėjus'' (''Hemingway''), ''Raikovičius'' (''Rajkowić'').<ref>Prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: ''Smit'' (''Smith''), ''Fišer'' (''Fischer''), ''Gomes'' (''Gomez''); ''Flauer'' (''Flower''), ''Klemens'' (''Clemence''), ''Bes'' (''Bess''), ''Doris'' (''Doris'')</ref>

<br />2. Graikiški ir lotyniški galūniniai asmenvardžiai ir vietovardžiai:

<br />2.1. Gauna lietuvišką galūnę ''-as'':

<br />2.1.1. kai graikiški turi galūnes ''-on'' (''-ōn''), ''-os'', ''-us'' (''-ūs''), ''-ēs''

<br />''Sigėjas'' (''Sigeion''), ''Eschilas'' (''Aischylos''), ''Heziodas'' (''Hēsiodos''), ''Korintas'' (''Korinthos''); ''Odisėjas'' (''Odysseus''), ''Edipas'' (''Oidipūs''); [[Hipokratas]] (''Hyppokratēs''), ''Archimedas'' (''Archimēdēs'');

<br />2.1.2. kai lotyniški turi galūnes ''-us,-um'':

<br />''Augustas'' (''Augustus''), ''Brutas'' (''Brūtus''), ''Markas'' (''Marcus''); ''Saguntas'' (''Saguntum'').

<br />2.2. Gauna lietuvišką galūnę ''-is'', kai graikiško žodžio galūnė ''-ēs'' eina po ''l'':

<br />''Sofoklis'' (''Sophoklēs''), ''Heraklis'' (''Hēraklēs''), ''Aristotelis'' (''Aristotelēs''),

<br />2.3. Gauna lietuvišką pabaigą ''-ijus'', kai lotyniškų žodžių galūnės ''-us, -um'' eina po ''i'':

<br />''Julijus'' (''Jūlius''), ''Vergilijus'' (''Vergilius''), ''Kapitolijus'' (''Capitolium'').

<br />2.4. Lietuviško tipo galūnes išlaiko iš senųjų lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale ''-as, -is, -(i)us'':

<br />''Lukas'' (''Lucas''), ''Memfis'' (''Memphis''), ''Mineapolis'' (''Mineapolis''), ''Amadėjus'' (''Amadeus''), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: ''Nikolas'' (''Nicolas''), ''Fransis'' (''Francis''), ''Persis'' (''Persis'').

<br />''Ksenofontas'' (''Xenophōn, Xenophōntos''), ''Tespidas'' (''Thespis, Thespidos''), ''Ciceronas'' (''Cicerō, Cicerōnis''), ''Katonas'' (''Catō, Catōnis'');

<br />''Artemidė'' (''Artemis, Artemidos''), ''Paladė'' (''Pallas, Pallados''), ''Venera'' (''Venus, Veneris'').

4.Naujosios graikų kalbos galūnė ''-is'' nekeičiama:

<br />''Teodorakis'' (''Theodorakis''), ''Hadzidakis'' (''Hadzidakis'').

<br />5.1. Galūnė ''-s'' po priebalsio keičiama į ''-as'':

<br /> ''Endzelynas'' (''Endzelīns''), ''Jaunzemas'' (''Jaunzems''), ''Tukumas'' (''Tukums''), ''Sudrabkalnas'' (''Sudrabkalns''),

<br />5.1.1. Vietovardžių antrasis dėmuo ''-pils'' keičiamas į ''-pilis'', pvz.: ''Jėkabpilis'' (''Jēkabpils''), ''Bėrzpilis'' (''Bērzpils''), ''Sėlpilis'' (''Sēlpils'').

<br />5.2. Galūnės ''-is'' ir ''-us'' nekeičiamos:

<br />''Drydzis'' (''Drīdzis''), ''Inesis'' (''Inesis''), ''Saldus'' (''Saldus''),

<br />5.3. Galūnė ''-e'' keičiama į -ė:

<br />''Ėglainė'' (''Ēglaine''), ''Secė'' (Sece), Smiltenė (Smiltene).

<br />5.4. Pavardžių priesaga ''-iņš'' keičiama į ''-inis'', pvz.: ''Bė́rzinis'' (''Bērziņš''), ''Krū́minis'' (''Krūmiņš'').

<br />''Sardai'' (''Sardes''), ''Kanai'' (''Cannes'').

<br />6.1. Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą:

<br />6.1.1. Po kietojo priebalsio ''-i'' keičiama į ''-ai'':

<br />''Balvai'' (''Balvi''), ''Bėrzkalnai'' (''Bērzkalni''), ''Bėrzai'' (''Bērzi''), ''Jaunzemai'' (''Jaunzemi''), ''Avuotai'' (''Avoti''), ''Alsvikiai'' (''Alsviķi''), ''Brigiai'' (''Briģi''), ''Andzeliai'' (''Andzeļi''), ''Lendžiai'' (''Lendži''), ''Limbažiai'' (''Limbaži''), ''Pelčiai'' (''Pelči''), ''Jaunkemeriai'' (''Jaunķemeri'');

<br />6.1.2. ''-as'' keičiama į ''-os'': ''Ziros'' (''Ziras'');

<br />6.1.3. Po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ''ķ, ģ, ļ, ņ,'' priebalsių ''š, ž, č, dž'' ir kai kuriais kitais retais atvejais ''-i'' keičiama į ''-iai'', ''-as'' keičiama į ''-ios'': ''Pliavinios'' (''Pļaviņas'');

<br />6.1.4. galūnė ''-es'' keičiama į ''-ės'', ''-is'' keičiama į ''-ys'', pvz.: ''Grundzalės'' (''Grundzāles''), ''Cėsys'' (''Cēsis'').

<br />''Kraševskis'' (''Kraszewski''), ''Niemis'' (''Niemi''), ''Pučinis'' (''Puccini''), ''Toljatis'' (''Toglatti''), ''Verdis'' (''Verdi''), ''Gobis'' (''Gobi''), ''Helsinkis'' (''Helsinki''), ''Tbilisis'' (''Tbilisi'');

<br />''Chomskis'' (''Chomsky''), ''Henris'' (''Henry''), ''Jakobis'' (''Jacoby''), ''Kiparskis'' (''Kiparsky'').

<br />7.1. Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: ''Ibaruri'' (''Ibaruri''), ''Meri'' (''Mary'').

8. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė ''-e'' (''-ē'') keičiama į ''-ė'':

<br />''Afroditė'' (''Aphroditē''), ''Feličė'' (''Felice''), ''Brontė'' (''Bronte''), ''Rudzytė'' (''Rudzīte''), ''Halė'' (''Halle''), ''Zelkė'' (''Selke'').

<br />8.1. Jei nekirčiuota galūne ''-i'' (''-y''), ''-e'' (''-ae'') baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė:

<br />''Kemeriai'' (''Ķemeri''), ''Tatrai'' (''Tatry''), ''Katovicai'' (''Katowice''), ''Sirakūzai'' (''Syracūsae'').

9. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais ''-a'', ''-ia'' (''-ya''), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai:

<br />''Aiva'' (''Aiva''), ''Berta'' (''Bertha''), ''Halina'' (''Halina''), ''Kurkovska'' (''Kurkowska''); ''Apolonija'' (''Apollonia''), ''Ifigenija'' (''Iphigenia''); ''Barselona'' (''Barcelona''), ''Nikaragva'' (''Nicaragua''), ''Ryga'' (''Rīga''), ''Toskana'' (''Toscana''); ''Balija'' (''Balya''), ''Italija'' (''Italia''), ''Venecija'' (''Venezia'').

10. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami:

<br />''Bordo'' (''Bordeaux''), ''Hugo'' (''Hugo''); ''Anžu'' (''Anjou''), ''Kamiu'' (''Camus''); ''Dega'' (''Degas''), ''Ferma'' (''Fermat''); ''Beranžė'' (''Beranger''), ''Bizė'' (''Bizet''), ''Kalė'' (''Calais''), ''Mejė'' (''Meillet''), ''Bali'' (''Bally''), ''Debiusi'' (''Debussy''), ''Kiuri'' (''Curie''), ''Šabli'' (''Chablis''), ''Albi'' (''Albi'').

11. Nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi:

<br />11.1. nekirčiuotu ''-u'':

<br />''Antonesku'' (''Antonescu''), ''Mobutu'' (''Mobutu''), ''Tartu'' (''Tartu''), ''Turku'' (''Turku'')

<br />11.2. dviejų balsių sandūra:

<br /> ''Goa'' (''Goa''), ''Samoa'' (''Samoa''), ''Borneo'' (''Borneo''), ''Romeo'' (''Romeo''), ''Bilbao'' (''Bilbao'').

<br />11.3. Tačiau iš tradicijos rašoma ''Genuja'' (''Genua''), ''Mantuja'' (''Mantua''), ''Kapuja'' (''Capua'').

12. Nekirčiuota galūnė ''-o'' verčiama lietuviška galūne ''-as'':

<br />''Brunas'' (''Bruno''), ''Milanas'' (''Milano''), ''Turinas'' (''Turino'')

12.1. Išimtis - – kai kurie slaviški vardai: ''Moniuška'' (''Moniuszko''), ''Mateika'' (''Matejko'').

13. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio:

<br />''Bret Hartas'' (''Bret Hart''), ''Sen Simonas'' (''Saint-Simon''); ''Klermon Feranas'' (''Clermont-Ferrand''), ''Karlovy Varai'' (''Karlovy Vary''), ''Rio de Žaneiras'' (''Rio de Janeiro'').

<br />Išimtis: Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: ''Boduenas de Kurtenė'' (''Baudouin de Courtenay'').

Parengta pagal 1997  m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, 7 punktą

<br />1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).

<br />2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).

<br />3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos  – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē  – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“

<br />4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka)