Senbernaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
Eilutė 16:
}}
'''Senbernaras''' (''St. Bernhardshund / Bernhardiner'')
== Istorija ==
Eilutė 23:
XVII a. vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą.
Anot archyvinių vienuolyno dokumentų, kasdien specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, [[Kirvis|kirviais]], kopėčiomis ir [[Kastuvas|kastuvais]] eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes. Kiekvienam šuniui prie antkaklio būdavo pritvirtinta statinaitė su gėrimu, o ant nugaros
Vis dėlto laikoma, kad veislė kilo iš
== Fizinės savybės ==
Senbernarai būna dėmėti ir margi: balti su rausvomis dėmėmis ir rausvi su baltais lopeliais.
Rausva spalva ir dėmės gali būti įvairių atspalvių. Leistina juoda kaukė ir juodi plaukai
ant ausų. Senbernarai niekada nebūna vienspalviai arba be baltų dėmių. Krūtinė, kojos ir
[[Uodega|uodegos]] galas turi būti balti, [[balta]] dėmė ant kaktos, baltas kaklas arba balta dėmė ant kaklo.
Patinų aukštis ties ketera ne mažiau kaip 70
silpnesnės, švelnesnio sudėjimo.
== Charakteris ==
Kai senbernarus pradėjo auginti mėgėjai, gerokai pagerėjo jų gyvenimo sąlygos. Atrankos ir
parinkimo būdu buvo išvesti aukštaūgiai, švelnaus būdo šunys. Tačiau geraširdžiai milžinai kartu yra ir puikūs sargai. Mėgsta vaikus, ištikimi šeimininkui, mažai loja.
== Nuorodos ==
* http://www.senbernar.sbn.bz/
* [http://dogs.5ci.lt/def.asp?DL=L&TopicID=188&ArticleID=147 Apie senbernarus]
▲{{Commons|St. Bernard dog}}
[[Kategorija:Šunų veislės]]
| |||