Kiaušidė: Skirtumas tarp puslapio versijų

385 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
Subrendęs folikulas labai padidėja, priartėja prie kiaušialąstės paviršiaus, ištempia dangalus, kurie galiausiai neatlkaikę spaudimo plyšta — įvyksta [[ovuliacija]]: folikulinis skystis kartu su [[kiaušialąstė|kiaušialąste]] išplaunami į pilvaplėvės ertmę.
 
Tuomet folikulinės ląstelės dauginasi ir užpildo buvusią ertmę – susidaro [[geltonkūnis]] ({{la|corpus luteum}}). Jei [[kiaušialąstė]] neapvaisinama, [[geltonkūnis]] greitai sunyksta – vietoj jo ląstelių išsivysto [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] randas, vadinamas balkšvuoju kūnu ({{la|corpus albicans}}). Jei [[kiaušialąstė]] [[apvaisinimas|apvaisinamasapvaisinama]], [[geltonkūnis]] didėja auga, pasiekia ~3cm diametrą. Jis funkcionuoja per visą [[nėštumas|nėštumo]] laikotarpį, tačiau po [[gimdymas|gimdymo]] išnyksta, palikdamas kiaušidėje randą.
===Kraujotaka ir inervacija===
Kiaušidę maitina kiaušidžių arterijos ({{la|aa. ovaricae}}), ateinančios iš pilvinės aortos ({{la|aorta abdominalis}}) ir kiaušintakinės gimdos arterijos šakos ({{la|rami tubarii a. uterinae}}). Kiaušidėje jos gausiai tarp savęs jungiasi.
 
Kiaušidę inervuoja papilvės, gimdos, gimdos ir makšties rezginių ({{la|plexus hypogastricus, uterinus, uterovaginalis) nervai.
== Ligos ==
Dažniausios kiaušidžių ligos:
170

pakeitimų