Kiaušidė: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 738 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.2) (robotas Pridedama: sn:Makandiro)
No edit summary
| {{Moters LO}}
 
'''Kiaušidė''' ({{la|ovarium}}) porinė [[moterų lytiniai organai|moters lytinių organų]] liauka ([[lytinė liauka]]), kurioje gaminasi moteriškosios [[lytinė ląstelė|lytinės ląstelės]] [[kiaušialąstė|kiaušinėliai]]. Kiaušidė taip pat gamina [[hormonas|hormonus]], kurie lemia moters [[antriniai lytiniai požymiai|antrinius lytinius požymius]] bei reguliuoja [[mėnesinių ciklas|mėnesinių ciklą]].
 
==Anatomija==
Kiaušidės yra mažojo dubens šonuose, už [[gimda|gimdos]]. Pagal formą jos primena migdolus; jų vidutinis ilgis apie 4 cm, plotis 2 cm, storis 1,5 cm. Kiaušidėse susiformuoja ir subręsta [[Grafo folikulas|Grafo folikulai]] ir [[kiaušialąstė]]s, be kurių neįmanomas [[apvaisinimas]] ir dauginimosi funkcija apskritai. Jos yra ir [[endokrininė liauka|vidaus sekrecijos liaukos]], kuriose gaminami [[estrogenai|moteriškieji lytiniai hormonai]], lemiantys [[moterų lytiniai organai|moters lytinių organų]] ir [[pieno liauka|pieno liaukų]] išsivystymą, antrinius lytinius požymius, medžiagų apykaitą organizme, [[kraujas|kraujo]] sudėtį ir kt. Prasidedant [[lytinė branda|lytine branda]] ir baigiantis [[menopauzė|menopauze]], kiaušidėse ir gimdoje vyksta sinchroniški periodiniai pokyčiai: [[folikulas|folikulo]] augimas, kiaušialąstės vystymasis, [[ovuliacija]], [[geltonkūnis|geltonkūnio]] susidarymas, gimdos gleivinės paruošimas galimam [[apvaisinimas|apvaisintos]] kiaušialąstės įsitvirtinimui, o jei apvaisinimas neįvyko – gleivinės atitrūkimas.
===Išorinė sandara===
Subrendusios moters kiaušidė yra mažajame dubenyje, iš visų pusių dengiama [[pilvaplėvė]]s. Šoniniu paviršiumi prisišliejusi prie šoninės mažojo dubens sienos, viršuje ribojasi su išorine klubo arterija ir vena, užpakalyje — [[šlapimtakis|šlapimtakiu]], priekyje — lateraliniu bambos raiščiu. Forma primena migdolus (yra iš šonų suplotos ovalo formos). Kiaušidės vidutinis ilgis apie 2,5-5 cm, plotis 1,5-3 cm, storis 0,5-1,5 cm, svoris — 10-15 g (po [[menopauzė]]s — 7-8 g).
 
Kiaušidė turi 2 paviršius: vidinį ({{la|facies medialis}}), atkreiptą į kitus dubens organus ir šoninį ({{la|facies lateralis}}), prigludusį prie mažojo dubens šoninės sienos. Laisvasis kraštas ({{la|margo liber}}) yra kiaušidės apačioje, o pasaitinis kraštas ({{la|margo mesovaricus}}) — višuje. Pagal pasaitinį kraštą į kiaušidę ateina ir išeina kraujagyslės ir nervai, todėl ši vieta dar vadinama kiaušidės vartais ({{la|hilus ovarii}}). Kiaušidė turi 2 galus: nukreiptą į [[gimda|gimdą]] ir todėl vadinamą gimdiniu galu ({{la|extremitas uterina}}) ir nukreiptą į [[kiaušintakis|kiaušintakį]] ir vadinamą kiaušintakiniu galu ({{la|extremitas tubaria}}).
 
Kiaušidę iš visų pusių dengia [[pilvaplėvė]], taigi jos padėtis [[pilvaplėvė]]s atžvilgiu — intraperitoninė. Ji sudaro pasaitus, [[raištis|raiščius]] ir fiksuoja kiaušidę tam tikroje padėtyje, bei suteikia kiaušidei balzganą matinį atspalvį. Kiaušidės [[raištis|raiščiai]] ir pasaitai:
# Kiaušidės pasaitas ({{la|mesovarium}}), jungia kiaušidę su plačiojo gimdos raiščio užpakaliniu lapeliu. Čia gali išsidėstyti embrioniniai mezonefrinio (Volfo) latako ({{la|ductus mesonephricus s. Wolffi}}), likučiai ir lemti cistų susidarymą.
# Savasis kiaušidės [[raištis]] ({{la|lig. ovarii proprium}}), eina nuo kiaušidės gimdino galo iki gimdos kampo tarp abiejų gimdos plačiojo [[raištis|raiščio]] lapų.
# Kiaušidės pakabinamasis [[raištis]] ({{la|lig. suspensorium ovarii}}), eina nuo į [[kiaušintakis|kiaušintakį]] atsukto galo į viršų prie šoninės mažojo dubens sienos. Tarp šio [[raištis|raiščio]] lapų eina [[kraujagyslė]]s ir [[nervas|nervai]].
===Vidinė sandara===
{{main|folikulas}}
{{main|kiaušialąstė}}
 
Kiaušidė sudaryta iš stromos ({{la|stroma ovarii}}) ir parenchimos ({{la|zona parenchymatosa}}).
 
Stroma sudaryta iš balzganojo kiaušidės dangalo ({{la|tunica albuginea ovarii}}) ir viduryje kiaušidės esančio [[Purusis jungiamasis audinys|puriojo jungiamojo audinio]], kuriame išsiraizgo [[kraujagyslė]]s bei nervai. Balzganasis kiaušidės dangalas — balta tankaus netaisyklingo [[Jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] kapsulė, gaubianti kiaušidę po [[pilvaplėvė|pilvaplėve]]. Nuo jo nutįsta skaidulos į kiaušidės gilumą ir ten susipina su [[Purusis jungiamasis audinys|puriuoju jungiamuoju audiniu]].
 
Parenchima, dar kitaip vadinama kiaušidės žieve, yra po balzganuoju kiaušidės dangalu. Ją sudaro augantys ir bręstantys [[folikulas|folikulai]], kurių viduje yra [[kiaušialąstė]] ({{la|ovum}}). Daugiausia (apie 6-7 mln.) nesubrendusių [[folikulas|folikulų]] būna [[moteris|moteriškosios]] lyties [[žmogaus vaisius|vaisiaus]] kiaušidėse apie 20 nėštumo savaitę. [[naujagimis|Naujagimės]] kiaušidėje būna apie 1-2 mln. [[folikulas|folikulų]]. Dėl nuolatinės tam tikros kiaušidžių pertvarkos ir kokybiškiausių [[folikulas|folikulų]] atrankos iki [[lytinė branda|brendimo]] pradžios lieka 300-500 000 [[folikulas|folikulų]]. [[folikulas|Folikulai]] galutinai subręsta [[Lytinė branda|lytinio brendimo]] laikotarpiu. Kiekvieną mėnesį aktyvuojasi ir pradeda bręsti apie 1000 [[kiaušialąstė|kiaušinėlių]], tačiau dažniausiai subręsta tik vienas: paprastai vieną mėnsį vienoje, kitą — kitoje kiaušidėje.
 
Subrendęs folikulas labai padidėja, priartėja prie kiaušialąstės paviršiaus, ištempia dangalus, kurie galiausiai neatlkaikę spaudimo plyšta — įvyksta [[ovuliacija]]: folikulinis skystis kartu su [[kiaušialąstė|kiaušialąste]] išplaunami į pilvaplėvės ertmę.
 
Tuomet folikulinės ląstelės dauginasi ir užpildo buvusią ertmę – susidaro [[geltonkūnis]] ({{la|corpus luteum}}). Jei [[kiaušialąstė]] neapvaisinama, [[geltonkūnis]] greitai sunyksta – vietoj jo ląstelių išsivysto [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] randas, vadinamas balkšvuoju kūnu ({{la|corpus albicans}}). Jei [[kiaušialąstė]] [[apvaisinimas|apvaisinamas]], [[geltonkūnis]] didėja auga, pasiekia ~3cm diametrą. Jis funkcionuoja per visą [[nėštumas|nėštumo]] laikotarpį, tačiau po [[gimdymas|gimdymo]] išnyksta, palikdamas kiaušidėje randą.
===Kraujotaka ir inervacija===
== Ligos ==
Dažniausios kiaušidžių ligos:
170

pakeitimų