10:00, 2 lapkričio 2011 versija taisyti Vagobot (aptarimas \| indėlis) Botai 5 597 keitimai S r2.7.2) (robotas Pridedama: sn:Makandiro ← Prieš tai darytas keitimas		22:22, 23 sausio 2012 versija taisyti anuliuoti A.mikalauskas (aptarimas \| indėlis) 170 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: \| {{Moters LO}} '''Kiaušidė''' ({{la\|ovarium}}) –— porinė [[moterų lytiniai organai\|moters lytinių organų]] liauka ([[lytinė liauka]]), kurioje gaminasi moteriškosios [[lytinė ląstelė\|lytinės ląstelės]] –— [[kiaušialąstė\|kiaušinėliai]]. Kiaušidė taip pat gamina [[hormonas\|hormonus]], kurie lemia moters [[antriniai lytiniai požymiai\|antrinius lytinius požymius]] bei reguliuoja [[mėnesinių ciklas\|mėnesinių ciklą]]. ==Anatomija== Kiaušidės yra mažojo dubens šonuose, už [[gimda\|gimdos]]. Pagal formą jos primena migdolus; jų vidutinis ilgis apie 4 cm, plotis 2 cm, storis 1,5 cm. Kiaušidėse susiformuoja ir subręsta [[Grafo folikulas\|Grafo folikulai]] ir [[kiaušialąstė]]s, be kurių neįmanomas [[apvaisinimas]] ir dauginimosi funkcija apskritai. Jos yra ir [[endokrininė liauka\|vidaus sekrecijos liaukos]], kuriose gaminami [[estrogenai\|moteriškieji lytiniai hormonai]], lemiantys [[moterų lytiniai organai\|moters lytinių organų]] ir [[pieno liauka\|pieno liaukų]] išsivystymą, antrinius lytinius požymius, medžiagų apykaitą organizme, [[kraujas\|kraujo]] sudėtį ir kt. Prasidedant [[lytinė branda\|lytine branda]] ir baigiantis [[menopauzė\|menopauze]], kiaušidėse ir gimdoje vyksta sinchroniški periodiniai pokyčiai: [[folikulas\|folikulo]] augimas, kiaušialąstės vystymasis, [[ovuliacija]], [[geltonkūnis\|geltonkūnio]] susidarymas, gimdos gleivinės paruošimas galimam [[apvaisinimas\|apvaisintos]] kiaušialąstės įsitvirtinimui, o jei apvaisinimas neįvyko – gleivinės atitrūkimas. ===Išorinė sandara=== Subrendusios moters kiaušidė yra mažajame dubenyje, iš visų pusių dengiama [[pilvaplėvė]]s. Šoniniu paviršiumi prisišliejusi prie šoninės mažojo dubens sienos, viršuje ribojasi su išorine klubo arterija ir vena, užpakalyje — [[šlapimtakis\|šlapimtakiu]], priekyje — lateraliniu bambos raiščiu. Forma primena migdolus (yra iš šonų suplotos ovalo formos). Kiaušidės vidutinis ilgis apie 2,5-5 cm, plotis 1,5-3 cm, storis 0,5-1,5 cm, svoris — 10-15 g (po [[menopauzė]]s — 7-8 g). Kiaušidė turi 2 paviršius: vidinį ({{la\|facies medialis}}), atkreiptą į kitus dubens organus ir šoninį ({{la\|facies lateralis}}), prigludusį prie mažojo dubens šoninės sienos. Laisvasis kraštas ({{la\|margo liber}}) yra kiaušidės apačioje, o pasaitinis kraštas ({{la\|margo mesovaricus}}) — višuje. Pagal pasaitinį kraštą į kiaušidę ateina ir išeina kraujagyslės ir nervai, todėl ši vieta dar vadinama kiaušidės vartais ({{la\|hilus ovarii}}). Kiaušidė turi 2 galus: nukreiptą į [[gimda\|gimdą]] ir todėl vadinamą gimdiniu galu ({{la\|extremitas uterina}}) ir nukreiptą į [[kiaušintakis\|kiaušintakį]] ir vadinamą kiaušintakiniu galu ({{la\|extremitas tubaria}}). Kiaušidę iš visų pusių dengia [[pilvaplėvė]], taigi jos padėtis [[pilvaplėvė]]s atžvilgiu — intraperitoninė. Ji sudaro pasaitus, [[raištis\|raiščius]] ir fiksuoja kiaušidę tam tikroje padėtyje, bei suteikia kiaušidei balzganą matinį atspalvį. Kiaušidės [[raištis\|raiščiai]] ir pasaitai: # Kiaušidės pasaitas ({{la\|mesovarium}}), jungia kiaušidę su plačiojo gimdos raiščio užpakaliniu lapeliu. Čia gali išsidėstyti embrioniniai mezonefrinio (Volfo) latako ({{la\|ductus mesonephricus s. Wolffi}}), likučiai ir lemti cistų susidarymą. # Savasis kiaušidės [[raištis]] ({{la\|lig. ovarii proprium}}), eina nuo kiaušidės gimdino galo iki gimdos kampo tarp abiejų gimdos plačiojo [[raištis\|raiščio]] lapų. # Kiaušidės pakabinamasis [[raištis]] ({{la\|lig. suspensorium ovarii}}), eina nuo į [[kiaušintakis\|kiaušintakį]] atsukto galo į viršų prie šoninės mažojo dubens sienos. Tarp šio [[raištis\|raiščio]] lapų eina [[kraujagyslė]]s ir [[nervas\|nervai]]. ===Vidinė sandara=== {{main\|folikulas}} {{main\|kiaušialąstė}} Kiaušidė sudaryta iš stromos ({{la\|stroma ovarii}}) ir parenchimos ({{la\|zona parenchymatosa}}). Stroma sudaryta iš balzganojo kiaušidės dangalo ({{la\|tunica albuginea ovarii}}) ir viduryje kiaušidės esančio [[Purusis jungiamasis audinys\|puriojo jungiamojo audinio]], kuriame išsiraizgo [[kraujagyslė]]s bei nervai. Balzganasis kiaušidės dangalas — balta tankaus netaisyklingo [[Jungiamasis audinys\|jungiamojo audinio]] kapsulė, gaubianti kiaušidę po [[pilvaplėvė\|pilvaplėve]]. Nuo jo nutįsta skaidulos į kiaušidės gilumą ir ten susipina su [[Purusis jungiamasis audinys\|puriuoju jungiamuoju audiniu]]. Parenchima, dar kitaip vadinama kiaušidės žieve, yra po balzganuoju kiaušidės dangalu. Ją sudaro augantys ir bręstantys [[folikulas\|folikulai]], kurių viduje yra [[kiaušialąstė]] ({{la\|ovum}}). Daugiausia (apie 6-7 mln.) nesubrendusių [[folikulas\|folikulų]] būna [[moteris\|moteriškosios]] lyties [[žmogaus vaisius\|vaisiaus]] kiaušidėse apie 20 nėštumo savaitę. [[naujagimis\|Naujagimės]] kiaušidėje būna apie 1-2 mln. [[folikulas\|folikulų]]. Dėl nuolatinės tam tikros kiaušidžių pertvarkos ir kokybiškiausių [[folikulas\|folikulų]] atrankos iki [[lytinė branda\|brendimo]] pradžios lieka 300-500 000 [[folikulas\|folikulų]]. [[folikulas\|Folikulai]] galutinai subręsta [[Lytinė branda\|lytinio brendimo]] laikotarpiu. Kiekvieną mėnesį aktyvuojasi ir pradeda bręsti apie 1000 [[kiaušialąstė\|kiaušinėlių]], tačiau dažniausiai subręsta tik vienas: paprastai vieną mėnsį vienoje, kitą — kitoje kiaušidėje. Subrendęs folikulas labai padidėja, priartėja prie kiaušialąstės paviršiaus, ištempia dangalus, kurie galiausiai neatlkaikę spaudimo plyšta — įvyksta [[ovuliacija]]: folikulinis skystis kartu su [[kiaušialąstė\|kiaušialąste]] išplaunami į pilvaplėvės ertmę. Tuomet folikulinės ląstelės dauginasi ir užpildo buvusią ertmę – susidaro [[geltonkūnis]] ({{la\|corpus luteum}}). Jei [[kiaušialąstė]] neapvaisinama, [[geltonkūnis]] greitai sunyksta – vietoj jo ląstelių išsivysto [[jungiamasis audinys\|jungiamojo audinio]] randas, vadinamas balkšvuoju kūnu ({{la\|corpus albicans}}). Jei [[kiaušialąstė]] [[apvaisinimas\|apvaisinamas]], [[geltonkūnis]] didėja auga, pasiekia ~3cm diametrą. Jis funkcionuoja per visą [[nėštumas\|nėštumo]] laikotarpį, tačiau po [[gimdymas\|gimdymo]] išnyksta, palikdamas kiaušidėje randą. ===Kraujotaka ir inervacija=== == Ligos == Dažniausios kiaušidžių ligos:

Kiaušidė: Skirtumas tarp puslapio versijų