Galūnė (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 27:
=== Nelietuviškos kilmės žodžių galūnės ===
1. Adaptuotiems [[asmenvardis|asmenvardžiams]] ir [[vietovardis|vietovardžiams]], kurie baigiasi [[priebalsis|priebalsiu]] (išskyrus 8.2–8.4 taisyklėse nurodyto tipo atvejus), pridedamos galūnės ''-as'', ''-is'', ''-(i)us'' ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.
<br>1.1. Su galūne ''-as'':
<br>''Brugmanas'' (''Brugmann''), ''Talinas'' (''Tallinn''), ''Mopasanas'' (''Maupassant''), ''Bodleras'' (''Baudelaire''), ''Volteras'' (''Voltaire''), ''Brauchičas'' (''Brauchitsch''), ''Stiuartas'' (''Stewart''), ''Luvras'' (''Louvres'');
<br>Galūnė ''-as'' paprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu ''s'':
<br>''Teksasas'' (''Texas''), ''Arkanzasas'' (''Arkansas''), ''Dalasas'' (''Dallas''), ''Okasas'' (''Okas''); ''Lopesas'' (''Lopez''), ''Gomesas'' (''Gomez''), ''Velaskesas'' (''Velasquez''); ''Morisas'' (''Morris''), ''Sikeirosas'' (''Siqueiros''), ''Lagosas'' (''Lagos''); ''Dos Pasosas'' (''Dos Passos''); ''Lodusas'' (''Loodus''), ''Maltusas'' (''Malthus''), ''Dreifusas'' (''Dreyfus''), ''Larusas'' (''Larousse''); ''Votkinsas'' (''Watkins''), ''Fringsas'' (''Frings'') (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: ''Hondūras'', ''Buenos Airės'', ''Los Andželas'').
<br>1.2. Su galūne ''-is'':
<br>''Šileris'' (''Schiller''), ''Lelevelis'' (''Lelewel''), ''Grenoblis'' (''Grenoble''), ''Klodelis'' (''Claudel''), ''Čerčilis'' (''Churchill''), ''Kolis'' (''Kohl''), ''Tanhoizeris'' (''Tannhäuser''), ''Foichtvangeris'' (''Feuchtwanger'').
<br>1.3. Su galūne ''-(i)us'':
<br>1.3. Su galūne ''-(i)us'': ''Karlovičius'' (''Karłowicz''), ''Hemingvėjus'' (''Hemingway''), ''Raikovičius'' (''Rajkowić'').<ref>[Prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: ''Smit'' (''Smith''), ''Fišer'' (''Fischer''), ''Gomes'' (''Gomez''); ''Flauer'' (''Flower''), ''Klemens'' (''Clemence''), ''Bes'' (''Bess''), ''Doris'' (''Doris'')</ref>
<br>2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės ''-on'' (''-ōn''), ''-os'', ''-us'' (''-ūs''), ''-ēs'' ir lotyniškų ''-us,-um'' keičiamos į ''-as'', pvz.:
<br>2. Graikiški ir lotyniški galūniniai asmenvardžiai ir vietovardžiai:
<br>2.1. Gauna lietuvišką galūnę ''-as'':
<br>2.1.1. kai graikiški turi galūnes ''-on'' (''-ōn''), ''-os'', ''-us'' (''-ūs''), ''-ēs''
<br>''Sigėjas'' (''Sigeion''), ''Eschilas'' (''Aischylos''), ''Heziodas'' (''Hēsiodos''), ''Korintas'' (''Korinthos''); ''Odisėjas'' (''Odysseus''), ''Edipas'' (''Oidipūs''); [[Hipokratas]] (''Hyppokratēs''), ''Archimedas'' (''Archimēdēs'');
<br>2.1.2. kai lotyniški turi galūnes ''-us,-um'':
<br>''Augustas'' (''Augustus''), ''Brutas'' (''Brūtus''), ''Markas'' (''Marcus''); ''Saguntas'' (''Saguntum'').
<br>2.2. Gauna lietuvišką galūnę ''-is'', kai graikiško žodžio galūnė ''-ēs'' eina po ''l'':
<br>Tačiau graikiškų vardų galūnė ''-ēs'' po ''l'' keičiama ''-is'', pvz.: ''Sofoklis'' (''Sophoklēs''), ''Heraklis'' (''Hēraklēs''), ''Aristotelis'' (''Aristotelēs''), o po ''i'' einančios lotyniškų vardų galūnės ''-us, -um'' rašomos ''-jus'': ''Julijus'' (''Jūlius''), ''Vergilijus'' (''Vergilius''), ''Kapitolijus'' (''Capitolium''). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale ''-as, -is, -(i)us'', pvz.: ''Lukas'' (''Lucas''), ''Memfis'' (''Memphis''), ''Mineapolis'' (''Mineapolis''), ''Amadėjus'' (''Amadeus''), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: ''Nikolas'' (''Nicolas''), ''Fransis'' (''Francis''), ''Persis'' (''Persis'').
<br>''Sofoklis'' (''Sophoklēs''), ''Heraklis'' (''Hēraklēs''), ''Aristotelis'' (''Aristotelēs''),
<br>2.3. Gauna lietuvišką pabaigą ''-ijus'', kai lotyniškų žodžių galūnės ''-us, -um'' eina po ''i'':
<br>''Julijus'' (''Jūlius''), ''Vergilijus'' (''Vergilius''), ''Kapitolijus'' (''Capitolium'').
<br>2.4. Lietuviško tipo galūnes išlaiko iš senųjų lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale ''-as, -is, -(i)us'':
<br>''Lukas'' (''Lucas''), ''Memfis'' (''Memphis''), ''Mineapolis'' (''Mineapolis''), ''Amadėjus'' (''Amadeus''), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: ''Nikolas'' (''Nicolas''), ''Fransis'' (''Francis''), ''Persis'' (''Persis'').
 
3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebalsinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno, pvz.:
<br>''Ksenofontas'' (''Xenophōn, Xenophōntos''), ''Tespidas'' (''Thespis, Thespidos''), ''Ciceronas'' (''Cicerō, Cicerōnis''), ''Katonas'' (''Catō, Catōnis'');
<br>''Artemidė'' (''Artemis, Artemidos''), ''Paladė'' (''Pallas, Pallados''), ''Venera'' (''Venus, Veneris'').
Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).
 
4.Naujosios graikų kalbos galūnė ''-is'' nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).
4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pils keičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -is ir -us nekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).
<br>''Teodorakis'' (''Theodorakis''), ''Hadzidakis'' (''Hadzidakis'').
 
5. Latvių kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai:
5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).
<br>5.1. Galūnė ''-s'' po priebalsio keičiama į ''-as'':
Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas); galūnė -es keičiama į -ės, -is keičiama į -ys, pvz.: Grundzalės (Grundzāles), Cėsys (Cēsis).
<br> ''Endzelynas'' (''Endzelīns''), ''Jaunzemas'' (''Jaunzems''), ''Tukumas'' (''Tukums''), ''Sudrabkalnas'' (''Sudrabkalns''),
<br>5.1.1. Vietovardžių antrasis dėmuo ''-pils'' keičiamas į ''-pilis'', pvz.: ''Jėkabpilis'' (''Jēkabpils''), ''Bėrzpilis'' (''Bērzpils''), ''Sėlpilis'' (''Sēlpils'').
<br>5.2. Galūnės ''-is'' ir ''-us'' nekeičiamos:
<br>''Drydzis'' (''Drīdzis''), ''Inesis'' (''Inesis''), ''Saldus'' (''Saldus''),
<br>5.3. Galūnė ''-e'' keičiama į -ė:
<br>''Ėglainė'' (''Ēglaine''), ''Secė'' (Sece), Smiltenė (Smiltene).
<br>5.4. Pavardžių priesaga ''-iņš'' keičiama į ''-inis'', pvz.: ''Bė́rzinis'' (''Bērziņš''), ''Krū́minis'' (''Krūmiņš'').
 
56. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).
6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.:
<br>''Sardai'' (''Sardes''), ''Kanai'' (''Cannes'').
Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);
<br>6.1. Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą:
Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).
<br>6.1.1. Po kietojo priebalsio ''-i'' keičiama į ''-ai'':
Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).
<br>''Balvai'' (''Balvi''), ''Bėrzkalnai'' (''Bērzkalni''), ''Bėrzai'' (''Bērzi''), ''Jaunzemai'' (''Jaunzemi''), ''Avuotai'' (''Avoti''), ''Alsvikiai'' (''Alsviķi''), ''Brigiai'' (''Briģi''), ''Andzeliai'' (''Andzeļi''), ''Lendžiai'' (''Lendži''), ''Limbažiai'' (''Limbaži''), ''Pelčiai'' (''Pelči''), ''Jaunkemeriai'' (''Jaunķemeri'');
<br>6.1.2. ''-as'' keičiama į ''-os'': ''Ziros'' (''Ziras'');
<br>6.1.3. Po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ''ķ, ģ, ļ, ņ,'' priebalsių ''š, ž, č, dž'' ir kai kuriais kitais retais atvejais ''-i'' keičiama į ''-iai'', ''-as'' keičiama į ''-ios'': ''Pliavinios'' (''Pļaviņas'');
<br>6.1.4. galūnė ''-es'' keičiama į ''-ės'', ''-is'' keičiama į ''-ys'', pvz.: ''Grundzalės'' (''Grundzāles''), ''Cėsys'' (''Cēsis'').
 
<br>27. GraikiškųPrie asmenvardžių ir vietovardžių, galūnėsgale ''-on''turinčių (''-ōn''),nekirčiuotą ''-osi'', ''-us''pridedama (''-ūss''), ''-ēs''o ir lotyniškųnekirčiuotas ''-us,-umy'' keičiamoskeičiamas įgalūne ''-asis'', pvz.:
7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į -ė:Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).
<br>''Kraševskis'' (''Kraszewski''), ''Niemis'' (''Niemi''), ''Pučinis'' (''Puccini''), ''Toljatis'' (''Toglatti''), ''Verdis'' (''Verdi''), ''Gobis'' (''Gobi''), ''Helsinkis'' (''Helsinki''), ''Tbilisis'' (''Tbilisi'');
Pastaba. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).
<br>''Chomskis'' (''Chomsky''), ''Henris'' (''Henry''), ''Jakobis'' (''Jacoby''), ''Kiparskis'' (''Kiparsky'').
<br>7.1. Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: ''Ibaruri'' (''Ibaruri''), ''Meri'' (''Mary'').
 
8. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė ''-e'' (''-ē'') keičiama į ''-ė'':
8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).
7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į -ė:<br>''Afroditė'' (''Aphroditē''), ''Feličė'' (''Felice''), ''Brontė'' (''Bronte''), ''Rudzytė'' (''Rudzīte''), ''Halė'' (''Halle''), ''Zelkė'' (''Selke'').
Pastaba<br>8.1. Jei nekirčiuota galūne ''-i'' (''-y''), ''-e'' (''-ae'') baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).
<br>''Kemeriai'' (''Ķemeri''), ''Tatrai'' (''Tatry''), ''Katovicai'' (''Katowice''), ''Sirakūzai'' (''Syracūsae'').
 
9. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais ''-a'', ''-ia'' (''-ya''), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai:
9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).
8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: <br>''Aiva'' (''Aiva''), ''Berta'' (''Bertha''), ''Halina'' (''Halina''), ''Kurkovska'' (''Kurkowska''); ''Apolonija'' (''Apollonia''), ''Ifigenija'' (''Iphigenia''); ''Barselona'' (''Barcelona''), ''Nikaragva'' (''Nicaragua''), ''Ryga'' (''Rīga''), ''Toskana'' (''Toscana''); ''Balija'' (''Balya''), ''Italija'' (''Italia''), ''Venecija'' (''Venezia'').
 
10. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami:
10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).
<br>''Bordo'' (''Bordeaux''), ''Hugo'' (''Hugo''); ''Anžu'' (''Anjou''), ''Kamiu'' (''Camus''); ''Dega'' (''Degas''), ''Ferma'' (''Fermat''); ''Beranžė'' (''Beranger''), ''Bizė'' (''Bizet''), ''Kalė'' (''Calais''), ''Mejė'' (''Meillet''), ''Bali'' (''Bally''), ''Debiusi'' (''Debussy''), ''Kiuri'' (''Curie''), ''Šabli'' (''Chablis''), ''Albi'' (''Albi'').
 
11. Nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai,kurie baigiasi:
11. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart),Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).
<br>11.1. nekirčiuotu ''-u'':
<br>''Antonesku'' (''Antonescu''), ''Mobutu'' (''Mobutu''), ''Tartu'' (''Tartu''), ''Turku'' (''Turku'')
<br>11.2. dviejų balsių sandūra:
<br> ''Goa'' (''Goa''), ''Samoa'' (''Samoa''), ''Borneo'' (''Borneo''), ''Romeo'' (''Romeo''), ''Bilbao'' (''Bilbao'').
<br>11.3. Tačiau iš tradicijos rašoma ''Genuja'' (''Genua''), ''Mantuja'' (''Mantua''), ''Kapuja'' (''Capua'').
 
12. Nekirčiuota galūnė ''-o'' verčiama lietuviška galūne ''-as'':
<br>''Brunas'' (''Bruno''), ''Milanas'' (''Milano''), ''Turinas'' (''Turino'')
12.1. Išimtis - kai kurie slaviški vardai: ''Moniuška'' (''Moniuszko''), ''Mateika'' (''Matejko'').
 
13. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio:
<br>''Bret Hartas'' (''Bret Hart''), ''Sen Simonas'' (''Saint-Simon''); ''Klermon Feranas'' (''Clermont-Ferrand''), ''Karlovy Varai'' (''Karlovy Vary''), ''Rio de Žaneiras'' (''Rio de Janeiro'').
<br>Išimtis: Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: ''Boduenas de Kurtenė'' (''Baudouin de Courtenay'').
 
=== Nelietuviškos kilmės žodžių galūnės ===
Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose
 
Parengta pagal 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60, 7 punktą
<br>1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).
<br>2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).
Ilgieji balsiai, adaptuotoje vardo formoje atsidūrę dvibalsyje, taip pat rašomi i, u, pvz.: Uipeštas (vengr. Újpest).
Kai kurie vardai su ilgosiomis arba trumposiomis balsėmis rašomi iš tradicijos, pvz.: Lyras (angl. Lear), Kalipsė (gr. Kalypsō).
<br>3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“
<br>4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka)
 
== Nuorodos ==