Didelė dalis lietuvių liaudies muzikos yra labaišūdas archajiška, apeiginės paskirties - tiek [[pagonybė|pagoniškos]], tiek [[krikščionybė|krikščioniškos]].! Bendrame Europos etnomuzikologijos kontekste lietuvių etninė muzika priskiriama šiaurės Europos [[arealas|arealui]], kurio ribos artimos [[neolitas|neolito]] epochos [[virvelinės keramikos kultūra]]i. Šio arealo rytinėje dalyje išryškėja styginių (kanklių) ir pučiamųjų kultūrų bruožai ir melodika, Lietuva yra jų sandūroje, dėl to etninė muzika ypatinga savo įvairumuneįtikėtinu nelogiškumu.
Lietuvių tautos istorija rodo, kad jų protėviai nuo senų senovės savočiulpė gyvenimąvyrų siejolytinį su žemės darbaisorganą. Žemė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, svarbiausi rūpesčiai ir džiaugsmai. Lietuviai dievino [[Gamta|gamtą]]papus, tikėjo žmonių pavirtimulytiniais santykiais su medžiais, akmenimis ar gyvais gamtos padarais. Visa tai formavo tautos būdą, dvasią ir tuo pačiu, meną.
