|
'''Biržų spaustuvė''' – [[spaustuvė]] [[Biržai|Biržuose]].
== Istorija ==
Pirmąją spaustuvę mieste [[1912]] m. įsteigė žinomi Biržų krašto žmonės: [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos valstybės Dūmos]] deputatas, advokatas [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], reformatų kunigas [[Povilas Jakubėnas]], poetas ir vertėjas [[Stanislovas Dagilis]], Biržų ligoninės vedėjas gydytojas [[Mykolas Kuprevičius]], Maskvos provizorius [[Baltrus Čepulis]], prekybininkas ir išradėjas [[Jurgis Trečiokas]], ūkininkas K. Prunskas. Spaustuvės savininku užsiregistravo M. Yčas. Oficialus jos pavadinimas buvo „M. Yčo ir bendrovės spaustuvė“. Spaustuvė įkurta Dirvono (dabar Vytauto) gatvėje medinio per karą sudegusio pastato trijuose kambariuose. Kontora buvo J. Trečioko namuose, prie turgavietės. Bendrovė buvo įsigijusi modernią vokiečių Koeningo ir Bauerio firmos spausdinimo įrangą, popieriaus pjaustymo mašiną, rankinę spausdinimo mašiną, daug lotyniško ir rusiško šrifto.
Spausdino Biržų kalendorių ([[1913]]-–[[1914]] m.) knygas, brošiūras, kainoraščius, blankus, skelbimus, laikraščius. [[1914]] m. pradėta, bet nebaigta spausdinti S. Matulaičio „Lietuvos istorija“. {{šaltinis|{{ŽE|66}}}}
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] nuo [[1921 ]] m. spaustuvei vadovavo M. Yčo uošvis [[Jonas Šliūpas]], mokytojavęs Biržų gimnazijoje, jam išvykus į [[Šiauliai|Šiaulius]] – Jonas Masaitis. [[1926]] m. jis tapo vieninteliu įmonės, pavadintos „Biržų spaustuve“, savininku. [[1922]] m. spaustuvė buvo perkelta į S. Dagilio gatvę Nr. 4. Nuo [[1925]] m. Vytauto gatvėje spaustuvei buvo nuomojamas mūrininko Lejeto namas, o [[1931]] m. spaustuvės savininkas J. Masaitis „Biržų spaustuvę" perkėlė į jai specialiai pastatytą pastatą Vytauto gatvėje. [[1941]] m. sovietų valdžia J. Masaičio „Biržų spaustuvę“ nacionalizavo. Hitlerinės okupacijos metais ji jam buvo sugrąžinta. <ref>[http://www.ref.lt/index.php/fr/accueil/nouvelles/724-skleid-spausdinto-odio-vies Skleidė spausdinto žodžio šviesą. Šiaurės rytai, 2010 gegužės 17 d.]</ref>
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] spaustuvė spausdino [[Biržų apskritis|Biržų apskrities]] laikraštį „Biržiečių tarybinis žodis“ ([[1945]]-–[[1950]] m.) [[1951]]-–[[1953]] m. – [[MTS laikraščiai|MTS laikraščius]]: [[Pabiržė]]s „Stalinietis“, [[Parovėja|Parovėjos]] [[Kolūkiečių draugas (Parovėja)|„Kolūkiečių draugas“]], [[Vabalninkas|Vabalninko]] „Socialistinis gyvenimas“. Vėliau spausdino rajono laikraštį „Raudonasis artojas“ ([[1950]]-–[[1960]] m.) ir jį pakeitusį [[Biržiečių žodis|Biržiečių žodį]]. Nuo [[1992]] m. buvo spausdinamas ir laikraštis [[Biržų žinios (Santara)|„Biržų žinios“]].
[[1960]] m. prie Biržų spaustuvės prijungta [[Pasvalio spaustuvė]]. Po metų įrengtas pirmasis [[linotipas]], keleriopai paspartinęs tekstų rinkimą. [[1971]] m. biržiečiai spaustuvininkai pradėjo dirbti su sparčia rotacine mašina, kuria spausdino ne tik Biržų, bet ir Pasvalio rajono laikraščius. [[1976]] m. pastatytas spaustuvės priestatas, pradėjo veikti antrasis linotipas. [[1985]] m. Panevėžio spaustuvė įsisavino modernios ofsetinės spaudos rotacinę mašiną, kuria pradėti spausdinti visi Panevėžio krašto rajonų laikraščiai.
[[1994]] m. valstybinė Biržų spaustuvė tapo UAB „Litas“. Ji turi iškiliosios ir ofsetinės spaudos mašinas, spausdina laikraščius, plakatus, smulkius spaudinius.
== Šaltiniai ==
|
